Baltų Atlantida

Pranciška Regina Liubertaitė.

Gyvename tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje, kuri mus verčia būti tik vartotojais ir kurioje greitai nieko nebeliks natūralaus ir tikro. Iš tuštokų, bet išgražintų veidų, žvelgiančių iš prabangiai išleistų žurnalų, slepiasi nualintos, nelaimingos, liūdnos, nusivylusios sielos, apraizgytos melo, nepasitikėjimo, šantažo voratinkliais, kuriais apvyniota visa valstybė, ir tai mėginama įteisinti kaip gyvenimo normą. Daromės robotais, kuriais lengva manipuliuoti, reklamos aukomis. Dažnai pasinaudojama tais, kurie prarado atsakomybę ir pagarbą savo šaliai bei paprasčiausią padorumą. Tai atsirado ne tuščioje vietoje, bet palaipsniui mėginimais skleisti nepagarbą tėvams, kurie augino, nes taip lengviausia išmušti pamatą po jauno, dar nesusiformavusio žmogaus kojomis, o vėliau ir visko niekinimu, kas lietuviška, ir nepagarba savo šaliai.
Iš gyvenimo žmogus skatinamas viską imti lengvai ir greitai, pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, bet už tai lengvo gyvenimo režisieriai susižeria arba krūvas pinigų, arba įgyvendina politinius tikslus, ir tokiu būdu patenkina asmeninius poreikius kitų sąskaita. Viskas daroma, kad Lietuva liktų be istorinės atminties, kad jaunimas užmirštų, kokia buvo mūsų istorinė praeitis, papročiai, tradicijos. Taip visokiais manipuliacijos būdais Lietuvai siekiama ugdyti naujuosius mankurtus. Tik ar mūsų valstybei jų reikia?!

Manipuliacijos būdų yra įvairių: per ekonomiką, kultūrą, istoriją, švietimą, net literatūrą. Visi jie visada suranda aukų. Labiausiai glumina siekimas nuasmeninti, pasinaudoti ir paveikti per masinę kultūrą, nes tai yra lengviausia. Baseinų, pirčių, sporto salių, treniruoklių, įvairiausių masažų, brangios kosmetikos verslas maitina kitos rūšies verslą – grožio industriją: modelių namus, biurus, įvairių su modeliais susijusių kelionių organizatorius, kurie žada lengvą ir linksmą gyvenimą, susitikimą su garsenybėmis, išgarsėjimą ir šlovę. Taip manipuliuojant patikliais jaunais išgražintais veideliais, naudojamasi jų sukurtu grožio įvaizdžiu, o kas lengvo linksmo gyvenimo mėgėjams atsitinka, labai dažnai rašo ne tik bulvarinė, bet ir labai į ją panaši skandalų ir intrigų užtvindyta Lietuvos spauda.

Susijusios yra įvairios verslo rūšys: ir grožio, ir naftos, ir mados, ir pramonės, ir net spaudos t.t., nes jos viena kitą reklamuoja ir remia. Grįžtant prie grožio verslo, iš paviršiaus atrodytų viskas gražu ir gerai, bet jeigu rimčiau susimąstysime, nelabai sąžiningas verslas dažnai kuriamas iš žmonių ašarų, lengvatikybės, patiklumo, pasinaudojus nerealiais norais tų, kurie nori būti išdailinti ar išsidailinę. Tokiam gyvenimo patirties neturinčiam ir dažnai tėvų nepaklausiusiam jaunam žmogui siekti tuštybės pradžią padaro tokie pat tušti žurnalai, kurie skatina ne tik lengvą ir laisvą gyvenimą, be jokios atsakomybės sau ar visuomenei, bet ir labai gražiais ir kultūringais būdais reklamuoja, kas madinga, aktualu ir net būtina pamėginti pamėgdžiojant kokią nors užsienio garsenybę – žvaigždę, kuri išskirtinai elgiasi ar ką nors populiaraus vartoja. Dažniausiai tai būna būdas privilioti prie įvairiausių kvaišalų, sužadinus tuštybės patenkinimo jausmą. Iš tuščiai blizgančio žurnalo tarsi rėkiama netiesiogiai, vaizdu: va, žiūrėkit, tai pavyzdys visiems… taip pat ir tau. Taip daroma nuolat ir labai subtiliai, siekiant pritraukti mėgdžiotojų minią. Dažniausiai jaunas neprityręs žmogus šitaip ir įtraukiamas į nužmogintų, nuasmenintų vartotojų gretas. Jam viskas paduodama ant lėkštutės: nereikia galvoti, tik mokėk pinigus ir vartok, ką tau pateikia. Bet tų pinigų ne visada jaunas žmogus turi, todėl lengvai ir greitai užsidirbti siekiama pačiais primityviausiais būdais: apiplėšus seną bejėgį žmogų, atėmus gatvėje rankinę ar mobilųjį telefoną rizikuojant neįkliūti, sugalvojus kokį nors apgaulės būdą. Ta rizika padiktuota gyvenimo tikrovės, kai televizija tiekia žiaurybes, kurios moko būti didvyriu, nes teikiami gyvi pavyzdžiai, kaip turi elgtis nenugalimas ir sunkiai sugaunamas nusikaltėlis. Į sąmonę, iš kurios dar neištrintas sovietmečio didvyriškumo sindromas, skiepijamas kitoks – vakarietiškas mėgdžiojimo būdas, kiek kitaip įvardytas: būk kietas vartodamas kvaišalus, svaigalus. Tai yra „geriausia, ką turime“, kas vakarą po keliasdešimt kartų kartoja alaus reklama. Ar taip jau nieko geresnio už alų, kuris dažniausiai yra svaiginimosi pradžia, ir nebeturime?

Nors susidaro įspūdis, kad mūsų vaizduotėje sukurto tobulo Vakarų pasaulio gėrybės byra papūtus į gausybės ragą, bet jos prieinamos, be abejo, ne už dyką. Daug visokiausių pagundų pasaulyje, ir už jas vartotojas sumokama ne visada tiesiogiai. Kiekvienas turi apsispręsti pats, o ne šokti stačia galva į nežinomą, nenuspėjamą, neprognozuojamą bedugnę, kad prisidėtų prie pinigų industrijos, dar labiau papildytų piniguočių kišenes. Nualinęs savo sielą, suvokęs suktų juodųjų žaidimų esmę po to, kai jau buvo apmulkintas ir išsunktas, dažnai toks jaunas žmogus praranda stimulą gyventi. Taip pat praranda stimulą gyventi ir į masinio vartojimo mašiną nepatekęs jaunas kokio tolimo kaimo svajotojas apie tokį gražų, bet nepasiekiamą televizijos muilo operų kuriamą gyvenimo idealą. Jis spindi ir tiems patikliems, kurie apgaulės būdais įviliojami nesąžiningų apsišaukėlių, kurių padedami išvažiuoja uždarbiauti ES šalyse ir kurie išvežtuosius pririša ne tik pažadais, bet ir nuolatine „priežiūra ir globa“ užsieniuose. Šoka tokie jauni vartotojai prie visokių naujų daiktų, neišmėgintų patirčių, įvairių verslo pramogų ir vilionių lyg nuogi į dilgėles ar į neįtikėtinai greitai viską sumaišantį katilą ir išnyksta toje vartotojiškoje košėje arba patenka kokiam šeichui į rankas jo poreikiams patenkinti ar pririšami prie lengvai pelnytis iš kitų išmokusio. Vadinamojo verslo grandinė, susijusi su dideliais pinigais, pasičiumpa labai patiklų, norintį pasaulio pamatyti ir pasilinksminti, pasidaro didelius pinigus ir išgręžusi išmeta kaip nereikalingą žaislą ar nudėvėtą daiktą. Todėl neleidžiama kurtis smulkiam verslui, galinčiam sudaryti sąlygas atsirasti vidutiniam gyventojų sluoksniui, kuris stengtųsi savo gyvenimą tvarkytis visais įmanomais būdais ten, kur yra ryšys su giminės šaknimis, savastimi – savo šalyje. Tokiu būdu garsėjame skandalais ir nesusipratimais, kurie maitina bulvarinę spaudą. Viskas yra susiję, persipynę, susidraugavę, susigiminiavę ir tokiu būdu tarsi burtu lazdele pamojus valdoma, manipuliuojama.