Baltų Atlantida

  Šiuo metu pasaulį užlieja nauja finansinės krizės banga. Ir vertybinių popierių,  ir žaliavų, ir nekilnojamo turto rinkose „viešpatauja meškos“.
    Apie šias ir kitas šiuolaikinių pinigų problemas diskutuosime  su Rimvydu Jasinavičiumi , MRU profesoriumi, mokslų Daktaru, Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos Garbės prezidentu, verslininku – investitoriumi

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Beje, paaiškinkime mūsų klausytojams, kodėl sakoma, kad šiuo metu finansų rinkose įsigali „meškos“ ?

    Tai vaizdingas terminas, reiškiantis finansinių instrumentų kainų kritimą.
      Kai vertybinių popierių rinkose pradeda kristi akcijų kainos ir ilgai jos neatsigauna, sakoma, kad rinką „perima meškos“.
     Kai rinkose prasideda atvirkštinis procesas ir akcijų kainos ima kilti, ir tai tesiasi gana ilgą laiką, sakoma, kad jose “įsitvirtina buliai“.

Dėl kokių priežasčių į rinkas „grįžo meškos“, kame tų priežasčių šaknys?
    
    Apie pagrindines  finansinių krizių priežastis gana smulkiai kalbėjome ankstesnėse laidose. Šiandien belieka pridurti, kad šį kartą „meškos“ į Europos finansų rinkas atkeliavo iš dviejų pusių : iš Amerikos , tiksliau iš JAV,  ir iš Graikijos.

    Stebėtina, kad „meškos“ keliauja iš Amerikos. Juk ilgą laiką buvo tvirtinama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasaulio ekonomikos flagmanas, įkvepiantis finansinio klestėjimo pavyzdys, svajonių šalis.
     O dabar – še kad nori, - eksportuoja pasauliui „meškas“, kurios nuvertina viso pasaulio turtus ir pinigus. Dėl ko taip atsitiko?

    R.J. Taip,  ilgą laiką daugelis idealizavo JAV ekonomikos modelį. Jis buvo laikomas Vakarų pasaulio idealu, viliojančiu daugelį šalių sekti jų pavyzdžiu. Tačiau 2008 m. pasaulio finansų krizė prablaivė pasaulį. Ši krizė parodė, kad pasaulio finansų karalius – JAV – nuogas. Stambiausi jo investiciniai bankai bankrutavo, kitus ėmė gelbėti valdžia, pasidvigubindama savo valstybės skolą. Šiuo metu JAV valstybės skola viršija jos BVP. Tačiau tai -  tik maža dalis bendrosios bėdos.
    Amerikiečiai (ir patys gyventojai ir jų įmonės) – didžiausi skolininkai.
•    Bendroji JAV visuomenės skola (valstybės, žmonių ir įmonių) – apie 400 proc. BVP
•    Gyventojų asmeninės santaupos – apie 2 proc. BVP.
•    Ekonomikos skatinimo įrankis – vidinio vartojimo didinimas.
•    Pagrindinis šalies eksporto produktas – didėjanti JAV dolerių emisija, valstybės skolos sąskaita.
•    Dar reikėtų pridurti, kad naudodama karinę jėgą, kitų šalių ekonomikų pavergimą apgaulės būdu, JAV šalis jau seniai įsigudrino gyventi kitų artimesnių ir net tolimųjų šalių sąskaita.

 Ar tai reiškia, amerikiečiams baigiasi „katino  dienos“, kai besaikis vartojimas praras realius šaltinius?

R.J. Gal dar mažai kas pačioje Amerikoje tai pajuto, bet esminių pokyčių jų gyvenime būtinybė jau subrendo. Tai labai rimtas įspėjimas visam Vakarų pasauliui.
    Visiems būtina įsisąmoninti, kad
1.    Ilgalaikis gyvenimas skolon,
2.    Besaikis vartojimas neužsidirbto,
3.    Turtėjimas kitų neišprusimo ir išnaudojimo sąskaita,
4.    Darbo rezultatų perskirstymas formalių požymių, o ne paties darbo rezultatyvumo pagrindu
    anksčiau ar vėliau atveda prie didelių krizių.
    Tos krizės yra dėsningas ekonominės sistemos evoliucijos įrankis. Jos priverčia išmirti visus netinkamos ekonomikos  darinius, imitacines schemas bei derivatyvus. Skaudžiausia yra tai, kad tos krizės savo verpetuose paskandina daugelį naivių, finansiškai neišprususių ir tiesiogiai nekaltų dėl krizių sukėlimo, žmonių ir jų įmonių.