Baltų Atlantida

 Kodėl taip gaunasi, kad  kas kart renkame ir naujus, ir įmantriomis programomis bei pažadais garsėjančius politikus, gyvenimas daugeliui šalies gyventojų tik pasunkėja.

    R. J.     Kartoju, jeigu mes iš politiko norime sulaukti rezultatų, mes turime įsitikinti jo kompetencija tuos rezultatus pasiekti.  Jei mes išrenkame geriausią šposininką, - tai vien šposus, o ne finansinių išteklių valstybėje augimą, jo politinėje veiklos istorijoje ir matome.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Pirmoji  ir , ko gero svarbiausia politiko kompetencija – efektyvus pinigų valdymas, visuomeninių ir aišku savų. Juk ne veltui turtingiausi pasaulio žmonės vienu balsu tvirtina, kad turtingiausiai gyvena tų šalių piliečiai, kurių finansinis intelektas yra aukščiausias.     
    Vienas, ar keli vadovai, neįstengs išspręsti masės neišprususių žmonių problemų. Pakeisti šalies gyvenimo kokybės situaciją gali tik išauginta finansiškai išprususių bei efektyviai dirbančių gyventojų kritinė masė.  

 Bet charizmatiški lyderiai irgi  pelno gyventojų daugumos pasitikėjimą. Jie juos renka ir perrenka. Na, kad ir kaimyninės šalies  prezidentą Lukašenką.

    R.J.  Taip, turime tokį pavyzdį. Tačiau toje šalyje gyvenimas vyksta, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje: Viena sakoma, kita daroma, trečia rodoma. O tikrieji gyvenimo rodikliai nuolat ir sparčiai blogėja: pinigus naikina hiperinfliacija, realios gyventojų pajamos sparčiai mažėja, gamybiniai fondai sensta ir nėra atnaujinami, gamyba stringa, būtiniausių prekių ima stigti. Socialistiniai prezidento šūkiai, dekretai ir „žiauriosios akcijos“ tėra tik imitaciniai veiksmai: triukšmo daug, o naudos vis mažiau.     Jis  išmaniai naudojasi totaliu šalies gyventojų ekonominiu ir finansiniu neišprusimu, nukreipdamas jų dėmesį į kovą su gyvenimo blogybėmis - pasekmėmis, o ne su jas sukėlusiomis priežastimis. Taip manipuliuoti galima tik su neišprususiais žmonėmis. Kol jų bus daug ir net jie sudarys daugumą, - padėtis į gerąją pusę nesikeis.
  
 Jūs, Profesoriau, lyg norite sukelti abejones pagrindiniu demokratijos principu: dauguma priima sprendimus kurie ir lemia visos visuomenės likimą.

    R.J. Kalba eina ne apie daugumos teises, o apie tos daugumos sprendimų formavimą ir teisingumą..  Ir tūkstantis neteisingų nuomonių negali duoti daugiau tiesos už vieną teisingą nuomonę. Todėl demokratija duoda gerus rezultatus tik pakankamai išprususioje visuomenėje. Neišprususių daugumos valios nauda, švelniai tariant – labai abejotina.
    Na, paimkime tokį dar pavyzdį: pastarosiomis dienomis pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Izraelyje vyko masinės demonstracijos. Stambiausiose tos šalies miestuose į gatves išėjo apie pusė milijono gyventojų, reikalaudami iš valdžios padidinti socialines išmokas švietimui, sveikatos apsaugai, pašalpoms ir pensijoms ir vienu metu  ...  sumažinti mokesčius.
    Tokie reikalavimai rodo protestuotojų neišprusimą: negalima padidinti socialinių išmokų, mažinant jų šaltinius.  Mane nustebino , kad tokius reikalavimus savo valdžiai kelia tiek daug žydų tautos atstovų. Ekonomikos istorija liudija, kad žydai visada buvo versliausi ir pasižymėjo ženkliu finansiniu išprusimu.
    Tačiau ir jų tarpe pastaruoju metu daugėja socialistiškai nusiteikusių ir tikinčių finansiniais stebuklais. Galbūt tai galima paaiškinti, kad pastaraisiais metais Izraelyje ženkliai padidėjo imigrantų iš buvusių socialistinių šalių, apkrėstų socialistine ideologija. Reikalavimai didinti maisto išdavimą vienu metu mažinant to maisto gamybą, prie gerų rezultatų atveti negali.
    Kaimo žmogui akivaizdus naudotino maisto dėsnis: Neįmanoma suvalgyti maisto daugiau, nei jo yra pagaminta ir sukaupta sandėliuose

   Pakalbėkime dabar apie pastaruosius įvykius finansų pasaulyje ir finansų rinkose
     Šių metų rugpjūčio mėnesį finansų pasaulis vėl pajuto stiprų smūgį: finansų rinkų indeksai smuktelėjo 10- 20 ir daugiau procentų žemyn. Tai išgąsdino daugelį investuotojų.
    Kodėl taip atsitiko? Ir kas toliau bus?

     R.J.   Na, atsakymas į pirmąjį, kodėl, -beveik aiškus: tokia buvo finansų rinkų dalyvių reakcija į reitingų agentūros Standart & Poor‘s sprendimą vienu laipteliu sumažinti buvusį aukščiausiu AAA JAV valstybės skolinimosi reitingą.
    Tai buvo atsakas į JAV prezidento ir kongreso sprendimą ženkliai ( 238 milijardais dabar ir dar iki 2.1 trilijono artimiausiais metais ) padidinti valstybės skolą. Po šių JAV valdžios veiksmų šios šalies skola jau dabar pasiekė 14,58 trilijonų dolerių ir viršijo valstybės BVP dydį.

 Kodėl akcijų kainos staiga krito ir tebekrenta?

        R.J. Pasauliui tie Amerikos valdžios veiksmai signalizavo, kad prasideda nauja dolerių emisijos banga, kuri riedėdama per visą pasaulį, neišvengiamai sukels įvairiausias nepageidaujamas pasekmes. Kokios bus, kaip jos palies rinkas, įvairias šalis, ir jų gyventojus,- spėlioja ir politikai, ir ekonomistai, ir paprasti žmonės.
    Pesimistai mano, kad tai – naujos finansinės krizės pradžia. Optimistai tvirtina priešingai, - kad tai buvusios krizės likvidavimo priemonė.
    Investuotojų baimės dėl ateities  natūraliai sukėlė akcijų ir obligacijų pardavimo bangą, sąlygojusią jų  kainų kritimą.

   Kas bus toliau?

    R.J. Trumpai pasvarstykime, kas siekiama paleidžiant į apyvartą papildomų pinigų emisiją, ir kokias blogybes tai neišvengiamai sukelia?
    Ekonomikos mokslas, remdamasis istorinės patirties analize tvirtina, kad stabilią gyvenimo gerovę žmonės kuria naudodami santaupas ir investicijas, t.y., augindami ir tausodami ekonominį derlių. Galima kartais ir pasiskolinti, bet , aišku, tik iš ten, kur to ekonominio derliaus esama.
     Pasiimti vien skolos čekį, kuris nėra padengtas realiomis vertybėmis  - labai rizikinga: už jį galima negauti to , kas žadama. Kadangi už kiekvieną riziką reikia mokėti, ir kuo jinai didesnė, tuo sumokama daugiau .Dėl to  skolos čekis nuvertėja, pasmerkdamas jo turėtoją gauti mažiau, nei tame čekyje parašyta.
    Taip nutinka ir su pinigais, kai jie išleidžiami didesniais kiekiais, nei yra ekonominio produkto toje šalyje. Tokie valstybių vadovų veiksmai iš esmės turėtų būti vertinami, kaip žmonių, naudojančius tuos pinigus, apgavystė.
     Geriausias apynasris valdžiai, ribojantis pinigų emisijos savivalę – auksinis standartas (pinigų, esančių apyvartoje, susiejimas su turimomis aukso atsargomis). Taip ilgus amžius ir buvo daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą tarpukarių periodu. Nuo 1971 m. JAV prezidento R. Niksono iniciatyva dolerio aukso standartas - panaikintas. Greit ši blogybė išplito po visą pasaulį, sudarydama galimybę visų šalių valdžias apgaudinėti savo žmones neadekvačios pinigų emisijos būdu.
    Neadekvati (per didelė) pinigų emisija visada sąlygoja jų nuvertėjimą bei infliaciją.

 Kaip apsaugoti savo turimus pinigus nuo infliacijos?

R.J.    Kaupdami pinigines atsargas ir saugodami jas nuo nuvertėjimo, finansiškai išprusę žmonės bei įmonės konvertuoja jas į auksą, pirkdami jį arba jo sertifikatus, ETF‘us.    
    Todėl šiuo metu  papildomų pinigų emisija tiesiogiai atsiliepia aukso kainose: kuo daugiau apyvartoje atsiranda „tuščių“ pinigų, tuo aukso kaina tampa aukštesne.
    Kiek verti turimi pinigai visada galima pasitikrinti, pasvėrus kiek aukso už juos įsigyjama.
    Kas nutiko su JAV dolerio verte dėl R. Niksono ir kitų jo įpėdinių fiskalinių veiksmų, - liudija faktas, kad doleris per keturiasdešimt pastarųjų metų nuvertėjo 50 kartų !
    
  Ar dabartinė aukso kaina nėra „burbulas“?

    R.J.    Žinoma, kiekvieną kainą įtakoja ne tik ištekliaus vertė, bet ir jo paklausa. Didėjant aukso paklausai, aišku, jo kaina kyla, o mažėjant – krenta. Prognozuojant aukso kainas, reikia įvertinti du svarbiausius veiksnius: pinigų deficito lygį ir jų naudojimo kryptis.
    Pinigų perteklių ir atsargas išmintingieji saugo aukso pavidalu.
    Kai žmonėms  pinigų reikia investicijoms ar vartojimui, jie auksą parduoda. Tad daugumos žmonių pinigų naudojimo tendencijų pasikeitimas įtakoja aukso kainas. Ženkliai padidėjus jo paklausai dėl įvairiausių baimių, ateities grėsmių, gali prasidėti aukso kainų burbulo formavimasis.
    Tačiau valdžios veiksmai, išleidžiant papildomą pinigų emisiją, jį sumažina. Visa tai galime įžvelgti, pasinagrinėję aukso kainų kitimo rinkoje istoriją.
    Todėl galima spėti, kad visur kur pinigų masė didės, aplenkiant ekonominio produkto auginimą ir augimą, - aukso paklausa ir kaina kils, o tada ir ten kur pinigai augins ekonominį produktą, aukso kaina mažės.

Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas