Baltų Atlantida

„Lietuva tik išoriškai graži. Man ji – sėdinti aukso krėsle vienakojė nuoga madona, kurią aplipusios įvairiausio plauko siurbėlės“, – aiškino savo naujojo kūrinio prasmę liaudies meistras Antanas Jusevičius.

Rumšiškių lietuvių liaudies buities muziejuje eksponuojamoje šio meistro darbų parodoje neseniai atsirado nauja drožinių kompozicija „Madona su kūdikiais“.
Ant Lietuvą įprasminusios nuogos moters kelių sėdi rankose cigarus laikantys ponai. Tarp jų padėta aukso skrynia, į kurią tiesiasi politikų ir valdininkų rankos.
Meistro nuomone, Lietuvos beveik neliko. Liko tik pavadinimas. Ir beribis juodas gobšumas.
Pagreitino stojimą į NATO
2001 metų žiemą maždaug per du mėnesius gimė medžio drožinių kompozicija „Skerdykla 41 R 76“, skirta Rainių miškelio žudynių aukoms atminti. Tų metų vasarą Lietuva minėjo šios tragedijos 60-metį.
2001-ųjų gegužės pabaigoje Rumšiškių liaudies buities muziejuje turėjo lankytis Šiuolaikinio meno centre vyksiančios NATO baigiamosios sesijos dalyviai.
Tad menininkas buvo paprašytas sukurti ką nors, kas atitiktų mūsų siekius tapti šios organizacijos nare.
„Pagalvojau, jei padarysiu kokį nors modernistinį darbą, jis nieko nereikš. Tad nusprendžiau sukurti ką nors baisaus. Tegul tai išvydę užsieniečiai pridaro į kelnes, – prisiminė A.Jusevičius.- Gal tada mus greičiau priims į NATO? Netrukus taip ir atsitiko“.
Budeliai neturi tautybės
Pavadinime skaičius 41 simbolizuoja žudynių metus, R – Rainius, 76 – nužudytų aukų skaičių. Iš liepos išdrožtoje kompozicijoje pavaizduoti trys budeliai, kankinantys vieną auką po egle.
Vienas jų kala aukai į galvą vinį, kitas už nugaros su rankšluosčiu rankose laukia, kada auka ims rėkti, kad galėtų užrišti burną, trečias laiko reples.
A.Jusevičius kankintojus įvardina tiesiog budeliais, nors kumpos jų nosys leidžia spėlioti apie šių žmonių tautybę.
Paklaustas, ar nebijo, kad kai kurie muziejaus lankytojai gali nesuprasti šios kompozicijos prasmės, A.Jusevičius atsakė: „Budeliai neturi tautybės“.
Rėmėsi tikrais faktais
„Visos šios detalės pagrįstos tikrais faktais. Kai atkasė Rainių miškelio aukas, kai kurių galvose buvo rasta įkaltų vinių“,- aiškina kompozicijos autorius.
Po egle padėtas ir ant krosnies užkaistas kopūstų puodas. Virti kopūstai ilgai išlikdavo karšti, tai budeliai, pridėję jų į batus, liepdavo aukoms juos apsiauti. 
Kitoje kompozicijos pusėje pavaizduotas žmogus, nešantis po pažastimi namą, simbolizuoja budelių gimines ir draugus, kurie išgrobstė nužudytųjų turtą.
„Tai mūsų istorija, kurią žmonėms reikia priminti“, – sakė A.Jusevičius. Meistras teigė, kad Vyzentalio genocido tyrimo centras, visame pasaulyje ieškantis genocido vykdytojų, „žaidžia į vienus vartus“.
Vienas įtariamų Rainių tragedijos budelių N.Dušanskis gyvena Izraelyje, kaltinamasis P.Raslanas – Maskvoje, kiti – dar kitur.
„Turi juk būti koks nors išeities taškas, kokia nors lygybė. Jeigu mes tai užmiršime, istorija gali pasikartoti“, – sako A.Jusevičius.
Sukūrė paminklą garbėtroškai
„Laikinoji sostinė“ rašė apie šio meistro prieš aštuonerius metus sukurtą kompoziciją „Nuotrauka šeimyniniam albumui iš Lukiškių aikštės“.
„Kur tas Landsbergis?“ – atėję pasižiūrėti A.Jusevičiaus darbų vis dar klausia muziejaus lankytojai.
Daugelis, išvydę ant suraityto pjedestalo užkeltą nuogą profesorių, dažniausiai nusišypso. Neretas atsistojęs prie skulptūros fotografuojasi.
A.Jusevičius teigė šiuo darbu norėjęs parodyti ne konkretų veikėją, o tiesiog garbėtrošką.
V.Landsbergis jam esą išėjo netyčia. „Kadangi šis politikas tada buvo matomiausias, todėl ir pasirinkau jį“, – aiškino skulptorius.
Šį darbą A.Jusevičius ne kartą siūlė grupinėms parodoms, tačiau organizatoriai jo nepriimdavo.
Kartą, rakindamas duris, tautodailininkas pastebėjo, kad „Auksinis Landsbergis“ dingęs. „Jis buvo nepritvirtintas, tad nukniaukti didelių pastangų nereikėjo“, – sakė meistras. Po šios vagystės A.Jusevičius padarė naują statulėlę ir akylai stebėdavo ekspozicijos lankytojus.
„Nors V.Landsbergis dar dalyvauja politikoje, sėdi Briuselyje, jis po truputį tampa neįdomus“, – sakė A.Jusevičius.