Laumės ir raganos Spausdinti
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Ketvirtadienis, 26 Lapkritis 2009 01:32

Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose laumes pamini M.Pretorijus veikale “Prūsijos įdomybės”
J.Balys teigia, kad laumės esančios mažiausiai krikščionybės paliestos būtybės

Laumių paveikslas lietuvių mitologinėse sakmėse yra sudėtingas ir gana prieštaringas. Jos sakmėse dar vadinamos kitais vardais – raganomis, deivėmis, laimėmis, morėmis. Laumių vaikams vadinti naudojami šie vardai : laumiukas, laumytis, morytis. Laumių vyrai vadinti laumakiais ir lauminais, tačiau jie minimi tik vėlesnėse sakmėse.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Laumių išvaizda yra paprasta, ji mažai kuo skiriasi nuo paprastų kaimo moterų. Sakmėse daugiausia kalbama apie laumių veiksmus, santykius su žmonėmis, todėl jos išvaizda nusakoma labai apibendrintai. Laumės lietuvių liaudies sakmėse įsivaizduojamos dvejopai : 1) kaip pagyvenusios moterys,
2) kaip jaunos merginos. 3
Kaip moterys laumės įsivaizduojamos kiek dažniau, negu kaip merginos, nes laumės yra moterys tose sakmėse, kur dirba įvairius moteriškus darbus : verpia, audžia, skalbia. Jos buvo įsivaizduotos kaip valstietės, nesiskiriančios nuo jų nei išvaizda, nei apsirengimu. Tačiau yra keletas sakmių, kuriose jos išskiriamos iš paprastų moterų – turi ilgus plaukus ir dideles krūtis. Pasitaiko sakmių, kuriose iškeliami bjaurūs, atstumiantys laumių išorės bruožai : sakoma, kad jos turinčios ilgus geležinius nagus,yra apžėlusios, turi didelius bjaurius dantis, yra purvinomis, ilgomis rankomis. Kai kur minimos kaip moterys su vištos ir gaidžio kojomis, apsisupusios marškomis ir apsikarsčiusios šiaudais.
Kaip merginos laumės dažniausiai įsivaizduojamos tose sakmėse, kur jos bendrauja su vyrais – pristoja kelyje, slogina ar išteka už papasto žmogaus.
Laumių vaikai visada vaizduojami bjaurios, išsigimėlių išvaizdos, jų galvos esančios didelės ir minkštos, kojos esančios labai silpnos, jie negalintys nei vaikščioti, nei kalbėti.
Sakmėse pastebimos kelios laumių funkcijos : 1) dirba moteriškus darbus,
2)skriaudžia arba globoja vaikus, 3) bendrauja su vyrais,
4) kenkia gyvuliams. 4

1 Vėlius N. “Lietuvių mitologija”, T1, V., 1995, P. 84.
2 Vėlius N. “Lietuvių mitologija”, T1, V., 1995, P. 87.
3 Vėlius N. “Mitinės lietuvių sakmių būtybės”, V., 1977, P. 93.
4 Vėlius N. “Mitinės lietuvių sakmių būtybės”, V., 1977, P. 96.

Paprastai laumės dirba tik tuos darbus, kurie susiję su drobių gaminimu : jos verpia, audžia, skalbia.
Laumės būna nepatenkintos, kai žmogus jas pasveikina, nes išgirdusios pasveikinimą jį, jos turinčios pasišalinti, ir jų audeklai atitenka žmogui ne iš laumių geros valios. Tačiau yra sakmių, kuriose minima, kad jei laumėms patikęs pasveikinimas, jos atsidėkodamos tą žmogų apdovanojančios nesibaigiančio audeklo ritiniu. Kartais laumės prisišaukiamos per neatsargumą. Laumės ateinančios su savo rateliais, verpia labai greitai, o šeimininkei pritrūkus verpalų, grasina suverpsiančios jos plaukus, žarnas ir gyslas. Išvyti laumes pavyksta tik apgaule, pasakoma, kad griūva dangus, kad lauke girdėti vaikų verksmas, arba uždegama “grabnyčinė” žvakė. Išsigandusios laumės išbėga lauk, o moteris užsklendžia duris, kartais reikia visus laumių turėtus daiktus apversti, dar kai kuriose sakmėse minima, kad tuos daiktus reikia peržegnoti (tai jau krikščionybės atšvaitai lietuvių mitologijoje), ir tuomet laumės nebegalinčios įeiti vidun.
Laumės dosnios našlaitėms, kartais uždusina jas skriaudžiančias pamotes, tai parodoma ir sakmėje “Našlaitė ir laumės” :
“Kitąsyk mergos, moterys dienomis dirbdavo, o naktimis verpdavo prie mažos šviesos, ir plonai verpdavo. Viena pamotė, nekęsdama savo podukros, sunkindavo ją prie darbo, vis jai užduodavo tiek daug suverpti, kad ji turėdavo verpto per naktis. Sykį, jai vidurnaktį beverpiant, atėjo trys laumės ir sako :
- Kad tave taip sunkiai pamotė vargina, tai mes atėjom tavęs išvaduoti.
Tuoj sėdusios, suverpusios tas jos pakulas ir, tą pamotę uždusinusios, išėjusios savo keliais, sakydamos :
- Jau ji daugiau tavęs nekankins.
Iš ryto rado tą pamotę negyvą.” 5
Laumės apdovanoja netyčia lauke paliktą kūdikį, o tyčia paliktą – nužudo. Dažnai vaiką palieka netyčia neturtinga moteris, kartais našlė, pajuokiama marti, o tyčia – pavydi kaimynė, pašaipūnė marti. Tikėta, kad laumė gali pakeisti vaikus – ką tik gimusius kūdikius arba dar nepakrikštytus vaikus.
Visų laumių ir paprastų kaimo vyrų santykius galima suskirstyti į dvi grupes :
1) vyrai užkabinėja laumes, 2) laumės pristoja prie vyrų. Vyrai užkabinėja pirty besiperiančias, prie upės skalbiančias, jaujoj dirbančias, ar kur nors einančias laumes.

5 Vėlius N. “Laumių dovanos : lietuvių mitologinės sakmės”, V., 1979, P. 16 – 17.

Jei vyrai elgiasi per daug įžūliai, nepagarbiai, jos tuos vyrus žiauriai pamokančios, kartais suėdančios, retoje sakmėje vyrams pavyksta išsisukti nuo jų keršto. O laumės sloginančios tuos vyrus, kurie murzini eina miegoti, vakare žiūri į veidrodį, arba guli susijuosę. Tačiau už parodytą joms gerą širdį, laumės dosniai atsilygina, tai parodo ir sakmė “Laumių dovanos”...

Visas straipsnis :http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/lietuviu-mitines-butybes-puslapis1.html

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
laumes
2 Šeštadienis, 02 Vasaris 2013 19:03
as megstu laumes ir raganas ir pati toke noreciau buti o seip kiek as zinau apie laumes tai ira teisa :D :D :D :D :D
Va, dabar pasakykite, kiek šitoje rašl
1 Antradienis, 15 Gruodis 2009 00:54
Vardulis
Va, dabar pasakykite, kiek šitoje rašliavoje yra faktų ir kiek vienuoliškos propogandos?
yvComment v.1.20.0