Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 12 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Ar Lietuva bulvių kraštas?(I-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Antradienis, 25 Rugpjūtis 2009 15:57

Po penkerių metų naujame miesto rajone, kunigaikščio Kristupo Radvilos sūnaus Jonušo Radvilos (1612-1655) garbei pavadintame Jonušava jau gyveno apie 80 atvykėlių šeimų.
Taigi nuo XVII a. vidurio Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos bendruomenės: Senųjų Kėdainių, kurios pagrindą sudarė evangelikai reformatai ir Jonušavos, arba naujųjų Kėdainių, kurioje gyveno vokiečiai evangelikai liuteronai. Lietuvos miestų istorijoje tai būta antro atvejo, kai viename mieste gyvavo dvi juridiškai įteisintos bendruomenės. (Žinoma, jog Trakuose buvo juridiškai įteisintos krikščionių ir karaimų bendruomenės).
1648 m. Lietuvos valdovas Vladislovas Vaza Jonušavai patvirtino teisę rengti turgus, turėti savo burmistrą ir atskirą herbą. Jį sudarė žydrame lauke inicialas „I” ir virš inicialo geltoname lauke raudona kunigaikščio kepurė. Šiame turguje vokiečiai ėmėsi pardavinėti bulves. Pradžioje nedrąsiai, kaip ir kiekviena naujovė lietuviuose, lietuviai pirko paragavimui, paskui pamatę jos naudą, ėmė pirkti bulves sėklai. Pirma dvarai, paskui ir atskiri žmoneliai įjunko į bulvių sodinimą ir valgymą. Kolorado vabalų tada nebuvo, o geros Lietuvos dirvos duodavo apčiuopiamą naudą, sočias ir lengvai išlaikomas maisto atsargas.
Nors bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti ir vartoti maistui tiktai 1629 metais, iki tol lietuviai mažiausiai kelis tūkstančius metų turėjo maitintis javų, ankštinių, daržovių, žuvies, žvėrienos, mėsos, laukinės ir naminės paukštienos, miško gėrybių, kruopų, miltų, kiaušinių valgiais ir dėl tokios maisto įvairovės ir daugumos mažiau sirgdavo ir iš bado kažkodėl tai neišmirė.
Pirmasis lyg ir cepelinų receptas ”Trintų bulvių virtiniai” užrašytas knygoje “Namų ūkio šeimininkėms”, Kaunas, 1937m. psl. 183, o kitas receptas “Didžkukuliai (cepelinai)” pasirodė po 20 metų knygoje „Šeimininkės vadovas“ Vilnius 1957m., psl. 297, bet labai jau sovietiškai ubagiškas: vienam cepelinui reikėdavo pasiruošti tik 94g trintų bulvių, 94g virtų bulvių, 40g jautienos įdarui ir 12g lašinių spirgų padažui. Deja, pagal kulinarinio paveldo kanonus cepelinai, neturėdami 100 metų, negali būti traukiami ne tik į lietuvių aukštosios virtuvės, bet ir į kaimo virtuvės kulinarinį paveldą.
Bet lietuviams bulvinis cepelinas per 50 metų ubagiško sovietinio gyvenimo, kai ypatingai trūko maisto produktų, tapo esminiu mitybos objektu, skaniausiu valgiu, ištaigingiausiu patiekalu, be kurio neapsieidavo šventadienių pietūs, iškilesnės puotos, švenčių baliai, krikštynų, vestuvių, šermenų ar pakasynų gedulinės vaišės. Tarkuotų bulvių cepelinas su maltos kiaulienos įdaru, spirgų su svogūnais padažu ir grietine tapo lietuvio mitybos pagrindu, garbinimo objektu ir lietuviškumo simboliu.
O paskutiniais dešimtmečiais jaunieji žurnalistai, norėdami parodyti, jog irgi šį tą išmano apie mitybą vos ne kiekviename laikraščio ar žurnalo numeryje, garbinte garbina cepelinus, per jėgą juos grūda garbiems Lietuvos svečiams ir aprašinėja kiekvieną jų kąsnį ir atsiraugėjimą. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu neišprusėlių nusipapūginusių rašliavininkų. Kita vertus, o iš kur jiems ką nors žinoti, jei yra draudžiama rašyti apie turtingą Lietuvos kulinariją ir dar turtingesnį bei gausesnį kulinarinį paveldą. Kaip šiandien yra suniekintas, išdarkytas, suvulgarintas  Lietuvos kulinarinis paveldas galite akivaizdžiai įsitikinti B. Imbrasienės plagiate „Lithuanian Traditional Foods“. Vilnius, Baltos lankos, 1998. 

 Pasaulyje į bulvinius kukulius (cepelinus, kleckus), nežiūrint kur jie buvo ir yra gaminami, Peru ar Lietuvoje, Kinijoje ar Anglijoje, Osle ar Švendubrėje, Ispanijos karalius rūmuose ar Doria-Dernalovičiaus dvare Leipalingyje, garsiame Vilniaus restorane ar Lietuvos kaimo gryčioje į bulvių tarkių ar virtų bulvių kukulius dėjo, deda ir dar dės visokių įdarų, kas šaus galvon, kas tiks, kas bus po ranka.
Pamėginkite, mielieji, į cepelinus įdėti naminėje grietinėje troškintų tarkuotų burokėlių, arba apkepintų svogūnų su morkomis, arba geros grikių košės su kepintais baravykais, - juos patiekite su tikra namine grietine, bet ne parduotuvine, nes ten tikros karvės pieno grietinės jau 10 metų iš vis nebėra.  Įdėkite naminiame svieste paskrudintų bobausių ar rudmėsių, skėtabūdžių ar kazlėkų, voveraičių ar raudonikių, kelmučių ar pievagrybių ir patiekite su užpiltu karštu lydytu naminiu sviestu, arba įdarykite net tarkuotais obuoliais, pagardintais cukrumi ir maltais cinamonais, ir patiekite juos su saldžiu grietinėlės padažu, - štai Jums bus keli tikrai lietuviški cepelinų receptai...

A.Vincentas Sakas

Laukite tęsinio

 

 

 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: