Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 32 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Ar Lietuva bulvių kraštas?(I-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kulinarija-maistas ir mityba
Antradienis, 25 Rugpjūtis 2009 15:57


Bulvių atsiradimą Rusijoje daug kas sieja su Petru I-ju, tačiau rašytojas Valentin Pikulj knygoje „Žodžiai ir darbai“ teigia, kad tai buvo ne bulvės, o topinamburai. Patys rusų istorikai teigia, kad bulvė Rusijoje atsirado tik XVIII amžiaus viduryje. Iš tiesų Rusijos carų rūmuose bulvės buvo pradėtos mityboje vartoti tik valdant carienei Anai Ivanovai (1730-1740m), kai to užsigeidė carienės favoritas Kuršo baronas Bironas, o vežamos jos buvo iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos arba Prūsijos.
Nustatyta, kad bulvės 1764-1776 metais jau buvo sodinamos Novgorodo ir Sankt Peterburgo daržuose. Kada XVIII amžiaus 60-siais metais Rusiją siaubė badas, Rusijos medicininė kolegija nusiuntė specialų raportą Senatui, kuriame rašė: „...yra tuose žemės obuoliuose, kuriuos Anglijoje vadina potetes, o kitose vietose žemės kriaušėmis, tartufeliais ir kartufeliais daug naudos“  («…много пользы состоит в тех земляных яблоках, кои в Англии называются потетес, а в иных местах земляными грушами, тартуфелями и картуфелями»).
Senatas išleido specialų nurodymą, kuriame rašė „ Apie šių obuolių didelę naudą ir tai, kad jie auginant mažai darbo reikalauja, o jisai neišpasakytai apdovanoja ir ne tik žmones maloniu ir sveiku maistu, bet ir tarnauja pašaru įvairiems gyvuliams, būtina juos puoselėti, kaip geriausią daržovę namų ūkyje ir dėti visas pastangas jų auginime“, («Ко столь великой пользе сих яблок и что они при разводе весьма мало труда требуют, а оный непомерно награждают и не только людям к приятной и здоровой пище, но и к корму всякой домашней животине служат, должно их почесть за лучший в домостройстве овощ и к разводу его приложить всемерное старание»). Senatas net 22 kartus 1765-1766 metais svarstė bulvių auginimo reikalus.
Rusai patys rašo, kad tik 1765 metais Senato įsakymu į Rusiją iš Prūsijos buvo įvežtos bulvės ir išsiuntinėtos į gubernijas, kur jos turėjo būti valstiečių sodinamos. Rusai nemokėdami bulvių auginti, pradėjo neklausyti ir kelti maištus, jie ilgai nenorėjo bulves vadinti vokiškai – kartofelj. Valdant Nikolajui I-jam 1840-1841 metais, masiniai „bulvių maištai“ buvo apėmę visas Rusijos gubernijas, kuriuos caro kariuomenė ypatingai žiauriai numalšino, kai kazokai ir rimbais plakė, ir korė maištaujančius valstiečius.
1841 metais  vasario 24 dieną 30000 egzempliorių tiražu nemokamai po visą Rusiją buvo išleistas ir išplatintas caro įsakas „Apie priemones kaip plėtoti bulvių auginimą“, deja net iki 1844 metų Rusijos valstiečiai, nežiūrint į aršias represijas, maištavo ir bulvių neaugino. Paradoksas, bet šių dienų užkietėję „bulbiašnikai“ baltarusiai bene vėliausiai Europoje pradėjo kultivuoti bulves, - net iki 1870 metų baltarusių valstiečiai iš vis neaugino bulvių.
2005 metų statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje bulvių daugiausiai užaugina Kinija, po to Indija ir Rusija. O vienam gyventojui daugiausia bulvių užsiaugina baltarusiai.

Bulvės Lietuvoje auginamos nuo 1629 metų

 

 

Kristupas Radvila, 1585-1640

Lietuvos istorija rodo kitus dalykus: Kristupas Radvila (1585-1640) Kėdainiuose rūpinosi įkurdinti vokiečių kolonistus evangelikus liuteronus ir palankių mokesčių dėka skatino juos atvykti į miestą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių ir kurie čia gautuose daržuose pradėjo maistui auginti ne tik vietines, bet ir atsivežtas iš Vokietijos daržoves, tame tarpe ir bulves sau bei Radvilų virtuvei. Būtent tų metų Radvilų Kėdainių rūmų inventorinėse knygose randame, kad iš vokiečių kolonistų buvo nupirktos 4 „vokiškos bačkos kartupelių“. Statinėmis (bačkomis, bosais) matavo –– grūdus bei kitokius biralus.
Kėdainių turguje buvo paplitusi Vilniaus ,,didžioji statinė“ lygi 144 lietuviškiems gorčiams, tai yra apie 404 litrus. ,,Mažoji“ Kėdainių statinė buvo 18 gorčių. Jomis seikėjo grūdus, grikius, lęšius, pupas, žirnius, avižas arklių pašarui, lubinus, medžio anglį, degutą, terpentiną.
Vokiečių kolonistai atsivežė savo statines talpinusias 5 stajas, tai yra 415 litrų

 



Jonušas Radvila, 1612-1655


LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: