Rasų šventė- atgarsiai iš praeities (I-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Antradienis, 16 Birželis 2009 00:00

Rasos šventė ir Joninės – dvi visiškai skirtingos šventės

Rasą per Jonines švenčia ne tik krikščionys, bet netgi ir kai kurie romuviečiai – t.y. sėdima prie laužų ir paparčio žiedo ieškoma ne per saulėgrįžą, o po jos praėjus kelioms dienoms.Šis keistas paprotys akivaizdžiai atspindi dar tuos laikus, kai katalikų žyniai persekiojo savo protėvių tikėjimo ir papročių nenorėjusius atsisakyti lietuvius.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Matyt kad taip ir nesugebėję iki galo išnaikinti tautos dvasios, katalikiškieji lietuvybės persekiotojai susitaikė su pačia šventimo tradicija – tiktai vietoj natūralios šventės privertė švęsti svetimą, svetimšalių tautos niekintojų ir naikintojų primestą teologinę datą.

(Beje, panašus absurdas neseniai atsitiko ir su trečiojo kalendorinio tūkstantmečio pradžia, kuri buvo švenčiama visais metais anksčiau – vien dėl to, kad krikščioniškosioms vyriausybėms taip buvo patogiau.)

Ir vis dėlto, Rasos šventė yra trumpiausiosios metų nakties šventė – todėl neturi nieko bendro nei su krikščioniškosiomis Joninėmis, nei su birželio 24-ąja.
Su Rasa prasideda tikroji vasara

Rasos šventė žymi pradžią astronominės vasaros, kuri dalyje pasaulio valstybių (pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje) sutampa ir su kalendorine vasara.

Ir visai nenuostabu, kad prancūzams vasara prasideda tik birželio pabaigoje – juk būtent šio metu prasideda tikrai šilti orai.

Būtent su Rasos švente prasideda vasaros sezonas ir didžiojoje dalyje Europos kurortų.
Rasos šventė ir jos papročiai turi gilią prasmę

Trumpiausia metų naktis buvo ir yra švenčiama daugelyje tautų ir kultūrų. Rasos šventė – tai metas, kai atsitraukia tamsiosios dvasios, o gamta prisipildo pozityviosios energijos ir suaktyvėja visos gerosios jėgos.

Būtent per Rasą surenkamos pačios veiksmingiausios vaistažolės, kurioms priskiriamos vos ne stebuklingos gydymo savybės.

Žmonės, kurie nemiega trumpiausiąją vasaros naktį, praleidžia ją gamtoje, gauna didelius kiekius teigiamos Žemės energijos – juos visus metus globoja motinos gamtos deivė Žemyna.

Giliai prasmingas yra ir laužų deginimas Rasos naktį – žinoma, kad jei žmogus peršoko per Rasos laužą, jo namai tais metais tikrai nesudegs. Todėl kai ateina Rasos šventė, nors kartą peršokti per degantį laužą – šventa priedermė kiekvieno, kuris nuoširdžiai rūpinasi savo namais.

Visas straipsnis:http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php?data=20080617

LAST_UPDATED2