Pavasaris ar lietuvių Naujieji Metai? Spausdinti
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Ketvirtadienis, 28 Vasaris 2013 18:44

 Sveiki sulaukę lietuvių Naujųjų metų!?

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Kovo 1-ąją prasideda mūsų, lietuvių, tikrieji Naujieji metai. Mums gamtatikiams svarbiausias buvo Mėnulio kalendorius, pagal kurį gyveno mūsų protėviai žemdirbiai, gyvulių augintojai, medžiotojai, žvejai, net ir kariai. Iki mūsų dienų yra išlikęs pasakymai „Aš jau pragyvenau 60 žiemų“, „Aš sulaukiau tik 50 pavasarių, tai dar ilgai gyvensiu“ ir pan. Mūsų protėviai sakydavo: „Meška iš miego prabudo, naujus metus atnešė“...

Kovo 1-oji yra 60-ta metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 61-ma). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 305 dienos.

Romos imperija taip pat  švęsdavo Naujuosius Metus,  o šią pirmą pavasario dieną savo gimtadienį švęs ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nuo kovo 4-osios – VARNĖNŲ IR KOVŲ dienos, sniegas ima tirpti dar sparčiau, patyžta keliai ir takeliai, arba, kaip sako ratuoti, atsiranda kreivos vėžės. Po lašais iš susidariusių balų jau gali atsigerti ne tik gaidys, bet ir veršis.

Valstiečiai pirmą kartą po žiemos nors trumpam išleidžia iš tvarto gyvulius, norėdami, kad tie būtų sveiki. Jeigu šią diena tekdavo išgirsti vieversio giesmę, buvo manoma, kad bus nederlingi metai. Varnėnų ir kovų dienos progai paukščių pagerbimui moterys kepdavo saldžias bandeles – „špokiukus“. Šeimynai valgant sakralinę vakarienę tos bandelės būdavo atnašaujamos lietuvių (sarmatų, aisčių, baltų) gamtos dievybėms PAUKŠČIAMS. Trupiniai nuo stalo nebūdavo nušluojami, o subraukiami į delną ir, išnešus laukan, išbarstomi arimuose, kad paukščiai saugotų auginamus augalus nuo kirmėlių ir vabzdžių.

LAST_UPDATED2