Kaukės Spausdinti
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Sekmadienis, 21 Lapkritis 2010 10:15

(vad. „ličynos”) veido apdangalas, vaizduojantis žmogaus, gyvūno ar fantastinės būtybės galvą.

 

VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com

Kaukes

Nuo seno buvo gaminamos pačių vaidintojų iš medžio, beržo tošies, pakulų, šiaudų, popieriaus, avikailio, vilnų, bulvienojų, senų apyvokos reikmenų. Kartai dažomos ryškiomis spalvomis. Ypač populiarios buvo medinės kaukės. Joms būdingas sveikas liaudies humoras, satyra.


Kaukės vartotos nuo senų laikų teatralizuotose liaudies apeigose (per Užgavėnes, Velykas, vestuves, linamynius, vakarones). Manoma, kad buvo siejamos su pirmykščiais tikėjimais, saulės grįžimo šventėmis. Kaukės būna antropomorfinės (čigonų, žydų, vaistininkų, vengrų, elgetų), zoomorfinės (ožio, gervės, arklio, rečiau meškos) ir demonomorfinės (velnio, giltinės).


Jos dažnai turi iškreiptą, groteskišką pavidalą: kreiva didelė nosis, keli kyšą dantys, nevienodo dydžio akys, didelės ausys ir nušepusi ilga barzda iš ašutų arba avikailio.


Jei prie kaukės derinamas koks nors daiktas (rūta, dalgis, svarstyklės), tai personažui suteikiama simbolinė prasmė (nekaltybė, mirtis, teisingumas), jei charakteringas kostiumas – šaržuotai išryškinamos kai kurios žmogaus būdo savybės (linksmumas, smalsumas, piktumas, bukumas, kvailumas).


Kaukės vartojamos pavieniui, grupėmis.
Žemaitijoje labiau mėgstamos groteskinės žmonių ir gyvūnų kaukės, Aukštaitijoje – gyvulių.
Nuo 20 a. II pus. Užgavėnių kaukes gamina ir liaudies meistrai.


Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos siekia senus pirmykštės žemdirbystės laikus. Atlikdami įvairias apeigas, žemdirbiai turėjo išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, o imdamiesi magijos žmonės tikėjo, kad atitinkamai pasielgę, jie privers antgamtines jėgas paklusti ir suteiks žemei derlingumą.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
kaukės
1 Sekmadienis, 21 Lapkritis 2010 19:37
Tikrosios mitologinės kaukės yra daromos tik iš žievės. prusas
yvComment v.1.20.0