Galutinės derliaus nuėmimo apeigos Spausdinti
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Penktadienis, 22 Spalis 2010 18:23

Galutinės derliaus nuėmimo apeigos

Lietuvos žemdirbiai , nuėmę nuo laukų javus, švęsdavo derliaus šventę. Kuriuo laiku ją švęsdavo, spalio ar lapkričio mėnesiais, ir kuriomis dienomis, sunku tiksliai pasakyti. Vieni šaltiniai ( J. Dlugošas, M. Strijkovskis ) rodo, kad ši šventė būdavo švenčiama spalio mėnesį ir trukdavo kelias dienas, kiti- spalio pabaigoje- lapkričio pradžioje, pirmą savaitę po spalio mėn.


VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com
Velines


Pasak J. Basanavičiaus, vėlių laikas buvo spalio mėnesį, nuo mykolo iki Martyno. Mūsų artimų giminaičių latvių vėlių laikas spalio mėn. Truko keturias savaites. Šis laikas vadinosi „Velli“, „ Deeva decnas „. Apeigų ciklas baigdavosi lapkričio 1-2 d., kada būdavo atliekamos apeigos ir keliama puota („Stalų kėlimai“), apgaubtos mistika. Paprastai viskas būdavo atliekama arba vėlai vakare, arba vidurnaktį, arba anksti rytą, kada, žmonių tikėjimu, keldavosi iš požemio pasaulio mirusiųjų vėlės ir eidavo pas gyvuosius. Gyvieji kviesdavo jas į namus, iškūrendavo pirtį vėlėms nusiprausti, prašydavo prie puotos stalo, kur būdavo vaišinamos tradiciniais, paprastai valgomais ir aukojamais apeigose patiekalais. Tokie tikėjimai susiformavo animacinės pasaulėžiūros pagrindu, ypač atsiradus ir besivystant prosenių kultui ankstyvosios žemdirbystės laikais proindoeuropiečių kultūroje. Jų pagrindu lapkričio 1-2 d. Krikščionys įvedė į savo švenčių ciklą Visų šventų ir Vėlių šventes. Lietuviai, kaip ir kiti indoeuropiečiai, dar ilgai, net iki XX a. Pr., išlaikė rudimentų, susijusių su vėlių prisikėlimo vaizdiniais.

Žinių apie  derliaus šventes pateikia rašytiniai šaltiniai. J. Dlugošas XV a. Pasakoja apie rudens šventės Lietuvoje, kurios iškilmingai švęstos miškeliuose, nuėmus derlių spalio pradžioje.

Derliaus nuėmimo šventę XVI a. Aprašė M . Srijkovskis. Pasak jo, Lietuvoje, kai kur ir Latvijoje (Kurše), spalio pabaigoje nuėmus derlių ir suvežus į klojimus, susirinkdavo iš kelių (3-4) kaimų žemdirbiai su žmonomis ir vaikais į vienus namus, apdėdavo stalą šienu, jį uždengdavo staltiese, padėdavo kelis didelius kepalus duonos ir ant stalo kampų pastatydavo 4 ąsočius alaus. Tada atnešdavo veršiuką ar telyčią, aviną bei avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žasį. Juos visus užmušdavo ir aukodavo dievui Žemininkui kalbėdavu: „ Tau, o Žemininkai, mūsų dieve, aukojame ir dėkojame, kad mus pereitais metais sveikus ir visko pertekusius užlaikei, javų ir viso gero davei, nuo ugnies, geležies, maro ir visų mūsų priešų apsaugojai“. Po to, išvirę ar iškepę užmuštų gyvulių ir paukščių mėsą, sėsdavo visi už stalo. Kiekvieno valgio gabaliuką vyriausiasis pirmiausia numesdavo po stalu, ant krosnies, po suolais ir į kiekvieną namo kampą, sakydamas : „Tau, o Žemininkai, mūsų dieve!  Teikis priimti mūsų auką ir maloningai valgyti mūsų valgius“. Po to visi, valgydami ir gerdami, kviesdavo valgyti ir Žemyninką. Valgydami dainuodavo ir grodavo ilgonis dūdomis.

Žmonės rinkdavosi ant kapų ir garbindami dievą perkūną.Moterys raudodavo savo vyrų, išskaičiuodamos jų narsumą, dorą, gerą ūkininkavimą ir pan. Paskui ruošdavo gausias vakarienes,Prieš valgymą vyriausiasis šeimos narys imdavo kaušą, dėdavo į jį įvairių javų miltų, druskos ir kt., kuriais rūkydavo sakydamas:“ Už visus prietelius mūsų“ po to valgydavo , gerdavo ir giedodavo protėvių giesmes.

Pagal Pranę Dundulienę „Lietuvių šventės; tradicijos , papročiai, apeigos“

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Vėlinės
1 Pirmadienis, 25 Spalis 2010 14:35
Dėkoju už išsamią laidą .Norėtusi ,kad VĖLINĖS būtų aiškinamos gamtos ciklo perėjimo į pabaigą . Mūsų geografinėje platumoje, gamta keičiasi, ruošiasi žiemai,tai didelis išbandymas ...mes esame gamtos dalis ,sunkiausiais momentais kreipiamės į artimuosius ,tiek gyvus ,tiek anapilin išėjusius,jų energija mumyse...Dėkoju,sėkmės
yvComment v.1.20.0