Menas iš atliekų Spausdinti
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Pirmadienis, 28 Lapkritis 2011 17:59

Kūryba iš atliekų.
Panašus kaip ir asambliažo kūrimo principas, daro šias dvi tvėrimo procedūras malonias ir neatskiriamas. Kas netinka asambliažui galbūt tampa "scratch'o" dalimi. Surenku visus aplink besimėtančius varžtelius ir smulkias detales, kurios kažkada buvo vienokio ar kitokio buities rakando dalys. Tiesiog antras daikto gyvenimas.  Buvo viena - tapo kita. Tas labiausiai ir užkabina kuriant tūrinius objektus - suvenyrus, mažąją skulptūrinę plastiką. Pirma būna idėja, mintis, kartais darausi eskizą su bendru tvarinio galimu vaizdu ir tada renku ilgai ir priekabiai detales.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Kartais pavyksta surinkti viską iš karto ir montuoti, kartais tenka derinti po vieną dalį. Nuo to priklauso ir tvėrimo proceso trukmė. Tadangi tvariniai nėra dideli (max iki 50 cm visomis kryptimis) reikiamas dalis tvirtinu tarpusavyje varžtais varžteliais, kniedėmis, karštais klijais, lipalu, momentiniais klijais (kuriant stambesnius ko gero prireiktų suvirinimo aparato). Dažnai visuminiam vaizdui išgauti dengiu aerozoliniais dažais.
   Ko gero greit dar nepamesiu šito užsiėmimo. Ypač vasarą, kai atsiras proga ilgiau ištrūkti į kolektyvinį sodą ar kuistis namo rūsyje. Labai smagu, kai šia kūrybos sritimi užsikrečia mano mokiniai - jau turiu keletą pasekėjų :) ...


Kodėl yra gerai tverti?

      Užklydo galvon neeilinė mintis ir neduoda ramybės. Matyt tol kol apie ją nebus iškalbėta. Šiame samprotavimų kratinyje noriu brūkštelėti, kodėl kūryba yra gėris. Gėris visapusiška prasme. Ne tik darbo sukūrimas, bet ir praleisto laiko įprasminimas, bendravimas su savimi. Tik kūrinio tvėrėjas ir jo tvarinys. Tai turėtų būti neįkainojamos laiko dalys, kurias gali sau leisti skirti tik labai nedaug visuomenės individų. Mintys nebūtinai bus tobulos ar naujos, bet bus mano... Kadangi man labiau artimas dailės kūrybinis pasaulis ši rašliava skiriama būtent plastinei kūrybai ir jos teikiamiems džiaugsmams aptarti.
Leidimas sau kurti. Ypatinga asmens būsena, kai nereikia kvaršinti sau galvos dėl tekančio vandens čiaupo, kaimynų šuns lojimo ir kitų kasdienių, dažnai varančių į neviltį buitinės aplinkos "negandų". Nėra trikdančių žvilgsnių, priešlaikinio kategoriško vertinimo... Gal todėl sunku dažnai susikaupti kūrybai. Laikas ir aplinka dažnai nuteikia tikrai ne pačiam didžiausiam kūrybiniam darbui. Be jau paminėtų išorinių trukdžių labai svarbūs ir vidiniai nusistatymai kurti.
Kurti gali kiekvienas. Tik svarbu tai suprasti. Nereikia būt genijumi, kad leisti sau kurti. Reikia tiesiog sau leisti tai...deja darbas ne iš lengvųjų. Dažnas interesantas kurti būna persmelktas įvairiausių fobijų ir nuostatų. Tai stabdo laisvą kūrybos procesą. Nebūdamas diplomuotu ar pripažintu menininku, toks individas greičiausiai jaučia lyg ir nepilnavertiškumo kompleksą, gal per didelę atsakomybę, negatyvaus vertinimo grėsmę... bijoma būti neteisingai suprastam, baidomasi kūrinio vertinimo iš profesionalų pozicijos. Yra toks posakis žmonėse - „jei gali kažko nedaryti - nedaryk": nedainuok, nepiešk, nerašyk... Tikras profesionalas nesistengs pakenkti ir taip dažnai trapiai kūrybinei minčiai, o priešingai patars, padrąsins. O juk tas kūrėjas greičiausiai tik ir nori būti paprasčiausiu kūrėju, meno mylėtoju ar kitokiu prijaučiančiu menui asmeniu... Tas baidymasis vertinimo dažniausiai užprogramuoja nesėkmę kūryboje. Tikėjimas tuo ką darai - geriausias vaistas nuo pražūtingų kūrybai minčių. Reikia leisti sau suprasti, kad kūryboje, kaip niekur kitur galima sau ir kitiems atskleisti, koks nepakartojamas ir unikalus yra kiekvienas asmuo. Su savo mąstymu, požiūriu į vieną ar kitą gyvenimo aspektą. Tai puikiausias būdas nebyliai išreikšti savo pojūčius, visuomeninę poziciją, asmeninius išgyvenimus. Tai tarsi dienoraštis, nebūtinai pildomas kasdieną, tačiau nešantis savyje tam tikrą emocinį užtaisą. Žinia, dienoraštį ryžtasi pildyti ne kiekvienas, tam reikia nusiteikimo, pasiryžimo, santarvės su savimi, kitaip darbas bus daromas „dėl kažko", „kažkam pateikti". O tereikia skirti tai sau... ir suteikti darbui dalį to emocinio krūvio, kuris valdo kūrybos procesą realiuoju laiku... Tai anaiptol nereiškia, kad norėdamas pasipasakoti ar užgesinti „emocinį gaisrą" žmogus turi būtinai griebtis popieriaus, natų, plunksnos... tiesiog kiekvienam tai labai individualu ir asmeniška. Nors toks sprendimas turiningesnis nei pasinerti į nepilnavertį tariamą emocijų valdymo priemonių pasaulį (alkoholis, narkotikai, antidepresantai...) Kūrybos proceso įprasminimas nebūtinai privalo baigtis autorine darbų paroda...dažnai pakanka tiesiog palikti savo asmenybės dalį kokia ji bebūtų kūrimo stadijoje - džiugi, pakylėta, liūdna, sunerimusi, melancholiška...Tarsi užrakinti visą emocinį perteklių medžiagoje, garse.
Viskas prasideda nuo popieriaus lapo, plastilino gabalėlio, medžio, metalo, plastmasės, audinio gabalo, net besimėtantis daiktas savo neįprasta forma, paskirtimi gali tapti pradžia... Mus supa gyva galybė įvairiausios formos, faktūros ir spalvų daiktai. Sutinku, kad iš pradžių tikai nelengva pastebėti galimą daiktų pritaikymą kūrybinei veiklai. Kūrybine materija gali tapti bet kas. Kūrėjas - piešėjas - minimalistiniu grafikos kūriniu ar jo eskizu gali tapti kavinėje ant servetėlės tušinuku ar pieštuku nupieštas motyvas, kūrėjas - skulptorius - skulptūrinės plastikos objektu - garaže ar rūsyje besimėtantys nereikalingi varžteliai, sraigteliai, stalo įrankiai, elektrotechninės buitinės atliekos...kūrėjas tapytojas - nebetinkama naudoti kosmetika, eksperimentai su įvairias dažais ir tarkim maisto produktais (miltais, maltomis kruopomis)...skamba keistai, bet viskas galima. Pasikartosiu, kad kūrimas nebūtinai baigsis paroda, premija, kolekcija...Svarbiausia procesas, apimtas tyrinėjimo, euforijos, gal net atvirkščiai malonaus susikaupimo... Visame pasaulyje, manau galima rasti daug asmenybių, kurie niekam nežinomi tveria nuostabius tvarinius ir būdami unikalūs niekam apie tai netrimituoja. Kiekvienas galime būti vienu iš jų...
...Technika?...Technika nėra svarbiausia. Viskas atsiranda su laiku ir pratybomis. Polinkis ir polėkis kurti technikai suteikia kitą lygį...Nėra nieko gražiau už tikėjimą savo darbu ir švytintį kūrėjo veidą kūrinio atlikimo metu. Turimas talentas ar įvaldyta technika be nuolatinio vidinio emocinio ir kūrybinio troškimo palaikymo dažnai virsta štampuote. Be gyvybės, be nepakartojamo asmenybės žavesio, paslėpto kūrinyje.(kadanors bus daugiau...)

Paskelbta iš   http://tverejas.blogspot.com/

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Naujas adresas
1 Šeštadienis, 09 Vasaris 2013 19:10
Naujas adresas, kuriame galima peržiūrėti aukščiau minėtus kūrinius iš atliekų ir ne tik - www.tverejas2.blogspot.com
yvComment v.1.20.0