Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 22 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
SODAS IR VISATA PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Penktadienis, 17 Gruodis 2010 16:04
Tad sodnus - tai ramus, nesmarkaujantis, nuo aistrų atsiribojęs, vidinį sodą sukūręs žmogus. O simbolinio apeiginio sodo kūrimas - tai kelias į gamtos darną, į dvasinę Romuvą.


Šis, nors ir ganėtinai paviršutiniškas, sodo įvaizdžio aptarimas, leidžia spėti ji buvus pakankamai talpia sąvoka, žyminčia sukultūrintą gamtinės ir dvasinės visumos sritį, kurią galima būtų palyginti su graikų "kosmos" . Jei vestuvių šventini stalą, už kurio sėda jaunieji, galime laikyti žemiško sodo simboliu, tai virš stalo kabantis šiaudinukas arba eglutė atitinka pasaulio medžio viršūnę. (Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje sodą kai kur ir darydavo tiesiog iš eglės viršūnės.) Ši pasaulio medžio viršūnė kaip tik ir siejama su vertikaliąja pasaulio riba ir žmogaus gyvenimo kelionės tikslu - Dausomis. Medžio arba jo viršūnės puošimas vestuvėms ir po juo, vykstančios apeigos turėjo simbolizuoti kosmoso kūrimo veiksmą, kuris apeiginiu būdu visuomet kartojamas esminių žmogaus ir Visatos būties lūžių metu. Medžio kaip pasaulio centro, kuriame vyksta kūrimas, simbolika yra pakankamai gerai aptarta. Be to, yra žinoma, kad pasaulinėje kultūroje medis gali simbolizuoti tiek vyrišką" tiek ir moterišką pradus. Suvokti ši dvireikšmiškumą padeda S.Freudo, aiškinusio medžio simbolinę prasmę sapnuose, nuomonė, jog medis kaip medžiaga, kaip mediena simbolizuoja moterį (plg.: lot. materia - medžiaga ir mater - motina), o kaip į viršų besistiebiantis augalas - vyrą. Tad pasitelkę šią mintį; medį galime suvokti kaip ypatingą kuriamąją jėgą turintį tvarinį, kaip dangaus ir žemės ryšį. O vestuvinis sodas laikytinas gyvybės medžiu arba vestuvinių apeigų reikmėms materializuotu pasaulio medžio archetipu. Tuomet suprantama vedybų - vyro ir moters susijungimo (jungtuvių) apeiga po medžiu .


Pasaulio medžio ir gyvybės medžio archetipai, reikšdamiesi įvairiose kultūrinėse terpėse, galėjo būti vienaip ar kitaip aiškinami; bet visuomet išsaugodavo savo esminę vyriško ir moteriško pradų jungties prasmę. Taip gali būti paaiškintas ir kupiškėnų paprotys, kad pajauniai turi saugoti sodą visą pirmąją vestuvių naktį. Lenkai Poznanės srityje sodą puoselėdavo iki gobtuvių , o vokiečiai palikdavo ji, kol jaunoji pora susilaukdavo pirmagimio .


Įsigalint krikščionybei, jungtuves pradėjus atlikti bažnyčioje, vestuvinis sodas neteko savo šventinės apeiginės prasmės. Veiksmai su juo įgavo pramoginį pobūdi ir buvo atliekami jau tik sugrįžus iš bažnyčios. Viskas, kas čia pasakyta, byloja, jog jaunikio kelionė pas jaunąją ir judviejų vykimas atgal seniau galėjo būti suvokiami kaip kelionė iš savo kosmoso-sodo. į kitą -svetimą. Šioje kelionėje tyko daugybė kliūčių. Jaunosios pulkas į atvykstantį jaunojo pulką žiūri kaip į nedraugišką, svetimą pulką. Tai ir nenuostabu, nes jaunasis atvyksta iš svetimos, nepažintos srities, esančios anapus sodo. Tautosakoje tą sritį dažniausiai simbolizuoja miš kas arba vandenys. Todėl jau sodžiaus gale atvykstantiems buvo už keliami vartai, daromos užtvaros. Už šaunami ir jaunosios kiemo vartai. Dzūkai svetimo pulko sutikimui jaunosios kieme ruošdavosi tarsi rimtam mūšiui. Senesni vyrai darželyje už tvoros susėsdavo net su užtaisytais šautuvais, iš kurių.pyškindavo pasirodžius "svetimiesiems" . Pakliuvus į nuotakos trobą kelionės tikslas dar nepasiektas, nes reikėjo papulti į patį sodo vidų - už stalo. Etnografinė medžiaga byloja, kad dėl sodo būdavo ne tik deramasi, bet ir varžomasi, visaip mėginant ji pagrobti, o kartais net susiremiama . Šią "savųjų" ir "svetimųjų" kovą galima taip pat sieti su mitinio pasaulio kūrimo veiksmu, su pirmine kosmine Perkūno ir Velino kova . Z.Slaviūnas dėl nedraugiško svetimųjų pulko sutikimo pastebi, kad perėjimas į naują giminę turėjo būti "atliekamas su tam tikromis apeigomis, kurios reiškia, kad į naują bendruomenę reikia įsipirkti, įsiprašyti, sugebėti atitinkamais sąmojingais atsakymais nugalėti pasitaikančias kliūtis ... Šią mintį galima būtų papildyti prielaida, kad įsiprašymas, įsipirkimas, prisigretinimas kitos giminės namų dievybėms atrodo būdingesnis jaunosios veiksmams, o jaunikis kliūtis nugali sumanumu ir jėga. Taigi tikėtina,jog jaunojo kelionė pas nuotaką mitiniame mąstyme išties galėjo būti suvokiama kaip kelionė iš savo sodo į svetimą, per tarpinę chaoso erdvę, į svetimo sodo šventąjį vidų, kuriame dviejų kuriančiųjų visatos jėgų susijungimas gimdo gyvastį. Tad kosmologiniu požiūriu vestuvinių apeigų erdvė turi būti vertinama kaip nevienalytė, o atskiros jos sritys suvokiamos tartum prieangiai, tarsi laiptai kelionei į sodo - kosmoso centrą .


Baigiant būtina pažymėti, kad kai .kurių etnografų išsakyta ir ko gero tik kultūrinio provincialumo jausmu pagrįsta nuomonė, esą lietuvių vestuvinis sodas (jo pavadinimas ir jis pats) yra slaviškos kilmės, nuneigiama net paviršutiniškai tyrinėjant aptinkamas bendražmogiškas : šio simbolio ištakas. Manymas, kad baltų kultūroje slaviškos kilmės sodą pavadavo rūtos, rūtų vainikas , tik nurodo tyrinėtojų dėmesio laukianti šių simbolių sugretinimą lietuvių ir kitų Europos tautų vestuvinėse apeigose. Nors archetipinių, mitinių simbolių kalba niekada negali būti vienareikšmiškai išversta į žodžius, o prasmė suvokta racionaliu mąstymu, tačiau kiekvienas bandymas tai padaryti - kelias į kasdienybės prašviesėjimą, į dvasinį atsigavėjimą vedanti kultūrinė psichoanalizė.


Jonas Vaiškūnas


LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: