Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 10 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
SODAS IR VISATA PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Penktadienis, 17 Gruodis 2010 16:04
Aukštaitijoje per vestuves vaduojant stalą ir išperkant sodą dainuotos sodą giriančios dainos. Jose sakoma, kad sodo viduje matyti dangus, paukščiai šneka, upės (saulė) teka. Sode esą miško uogytėlių, sodo obuolėlių, ten esąs agradnykas, t.y. daržininkas arba sodininkas . Apibendrinant vestuvinio sodo simboliką, galima išskirti šias pagrindines dalis: medis, vaisiai, paukščiai, upės, dangus, sodininkas. Pastarieji sodo sandai atitinka pasaulio arba gyvybės medžio simboliką. Juos galima rasti taip pat ir verpsčių puošyboje.


Nesunku pastebėti, kad verpstės, be joms būdingiausių segmentinių žvaigždžių, puošiamos taip pat ir medžio (augalo), paukščių, žvaigždžių, vandens, suartos žemės, gyvatės bei žmogaus simboliniais motyvais. Statistinis šių simbolių pasiskirstymo tyrinėjimas rodo, kad jie vertikalioje verpstės plokštumoje išdėstomi pagal tam tikrą logišką tvarką. Verpstės galvos apatinėje dalyje dažniau vaizduojami gyvatės (S pavidalo), o viršutinėje - medžio. paukščio, žvaigždžių motyvai . Šie viršum segmentinių žvaigždžių esantys dekoro elementai kaip tik ir siejasi su sodo simbolika. Be minėtų motyvų, čia dar kartais vaizduojamas augalas puode, rūtų darželis arba savotiška šventoriaus apribota erdvė. Kariais viršutinėje verpstės dalyje atsiranda kryžiaus, koplytstulpio, skliautuotų vartų, šventyklos motyvai . Minėti simboliai ir pats verpstės pavidalas, atitinkantis medžio siluetą, leidžia spėti apie verpstės dekoro ir vestuvinio sodo prasminį ryšį Sodo ir verpstės !


Vestuvinio sodo ir verpstės viršutinės dalies simboliai taip pat gali būti sugretinti su pasakose sutinkamu ant kalno arba dangaus skliauto esančio sodo - rojaus vaizdiniu. Su šiuo vaizdiniu susijusios tautosakos trumpą analizę yra pateikęs O.Beresnevičius . Sakoma, kad dangaus sode augančios įvairios gėlės, vaismedžiai su stebuklingais vaisiais, riešutai. Šalia sodo esąs labai gražus, visas mirgantis Dievo dvaras, žėrintys rūmai. Dievo namai kupini dangiškosios gėrybės. Netoli dvaro arba tiesiog po juo yra ežeras, vaizduojantis pragarą .


Tai, kad išperkant sodą buvo iš perkamas ir vestuvinis stalas, leidžia manyti, kad sąvoka "sodas" bus žymėjusi ne vien virš stalo kabojusį medelį arba šiaudinuką, bet ir visą šventinę erdvę prie stalo. Šią minti patvirtina žinia, jog "apie Panevėžį sodą sudaro taip: aplink stalą sėdi moterys, o iš kraštų vyrai, vadinami šulais, o moterys - tvora, virš galvų kabo sodas, ant stalo bliūdas su vandeniu, vadinamas ežeru, o balta staltiesė - pievos; sode sėdįs agradninkas padarytas iš vyžų" . Taip surėdyta šventinė erdvė atitinka vertikalų mitinio pasaulio erdvės pjūvi, kuriame palubėje kabantis sodas siejasi su dangaus sodu - rojumi arba dausomis , lėkštė, pripildyta vandens (ežeras), - su pragaru , o pats stalas - su žeme arba, tiksliau, žemiškuoju sodu - sodyba. Neatsitiktinai apie Panevėžį nuotaka išvažiuodama į bažnyčią pabučiuoja žemę pastalėje bei visas keturias stalo kertes sakydama: "Sudie, juodoji žemele, mano nešiotojėle! Bėginėjau maža būdama", bučiavau tave rytas vakarėlis". Šiuo atveju atsisveikinama ne apskritai su žeme, o su savo gimtąja erdve - namų žeme, sodžium, sodyba. Panašus atsisveikinimas su stalu žinomas lenkams, lužitėnams ir kitoms Europos tautoms . Keturios stalo kertės arba minėti šulai simbolizavo 4 pasaulio šalis. Vestuvinio stalo ir sodo išpirkimo sugretinimas, minėta simbolika bei panevėžiečių sodo sudarymo būdas leistų išplėsti sodo sąvoką nuo žyminčios tik šiaudinuką arba papuoštą medi virš vestuvių stalo iki apimančios visą šventinę erdvę apie vestuvinį stalą. Kyla klausimas, kokie tos erdvės matmenys, kur jos ribos? Ieškant atsakymo i ši klausimą verta pasidomėti žodžio "sodas" semantika. Neturėdamas tam reikiamo pasiruošimo pamėginsiu aptarti tik pačius bendriausius bruožus.


Lietuvių kalboje žodis "sodas" šiandien paprastai suvokiamas kaip "žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai" arba "kaip patys tame plote augantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai" . Rusų etimologai pažymi, kad slavų žodis "sad" yra kilęs iš "sedti", reiškusio "sėsti" ir senojoje rusų kalboje žymėjusio taip pat ir medi, augalą . Tuo pačiu reikia pastebėti, jog tai turėjo būti ne bet koks augalas, o tikriausiai išskirtas, paliktas kertant mišką, arba pasodintas sukultūrintoje - nuo laukinės gamtos atskirtoje erdvėje. Kad taip gali būti, liudija pačios sukultūrintos ir apgyvendintos erdvės įvardijimai: sodyba (vieta, žemė apie namus su visais trobesiais; vieta, kurioje buvo trobos, sodybvietė), sodas (paveldima žemė, buveinė), soda (neišskirstytas kaimas arba tokio kaimo gyventojai), sodis (sodžius; sodyba), s()džius (kaimas, sodyba), sodna (išdegusi vieta), sėdimoji (dirva, ant kurios namas stovi), sėdimija (vieta, kur įsikūręs kaimas), sėdymas (žemės rėžis ties sodyba), sėdynė (buveinė, sostinė) ; latvių - sadža (sodžius), sčta (tvora, aptvaras: kiemas; valstiečio sodyba, ūkis); prūsų - sadile (kaimas) . Taip pat verta pastebėti, kad lietuviški žodžiai sodrus, sotus bei, pavyzdžiui, lotynų žodžiai su šaknimi sat- (pavyzdžiui, satio - maitinti iki soties, prisotinti; sėja, sodinimas; pasėliai, užsėtas laukas) nusako sotumo, prisisotinimo, visokio pertekliaus būseną.


Remdamiesi tuo, kas pasakyta, sodą galime suvokti kaip iš grasios laukinės aplinkos išskirtą , nuo jos atitvertą, apsėtą, apsodintą, tai yra sukultūrintą erdvę, teikiančią žmogui maistą ir už tikrinančią sotų, pasiturinti gyvenimą, 'Taigi sąvokos "sodas" reikšmė išsiplečia nuo vestuvinio stalo iki žmogaus sukultūrintos erdvės ribų. Būtina pastebėti, jog žmogui pastaroji sodo erdvė be akivaizdaus gamtinio topografinio išskirtinumo turėjo įgyti ir dvasini vertybinį modalumą. Juk akivaizdu, kad palaipsnis laukinės gamtos užkariavimas ir sukultūrintos, pramanytos buveinės kūrimas turėjo sutapti su žmogaus sąmonės ir dvasios vystymusi. Kitaip sakant, erdvės sužmoginimo, jos priderinimo prie žmogaus poreikių pastangos turėjo sietis su žmogaus vidinės dvasinės darnos augimu bei saugumo nuo svetimo, nepažinto didėjimu. Tad galbūt neatsitiktinai mūsų kalboje vienas iš žodžių; apsakančių žmogaus vidinę ramybę, jo dvasinę pusiausvyrąyra žodis sodnus (plg.: žmogus yra tada nekaltas ir visiškai ramus, sodnios širdies ir nesmarkauja), Prisiminkime dar žodi sodoti, reiškianti laikytis vienodai (kalbant apie ligonio būklę) . Šiuos ieškojimus gali papildyti ir lotynų kalbos žodžiai su šaknimi sed-, kurie reiškia palaidojimo, sėdėjimo, įvairias gyvenamas vietas, taip pat dirvas. Jie išreiškia ir lengvą pasidavimą pagundom, dorovini netvirtumą, maištą, jaudinimąsi, nesutarimą, taip pat apima pastangų, užsispyrimo, kantrybės, nusiraminimo, ramaus, tylaus, santūraus žmogaus būsenas.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: