Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 15 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Baltų kunigaikščių kapai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 27 Lapkritis 2009 20:00

 
Lietuvos teritorijoje žinomi 9 tokie kirviai. Visi jie - kuršių, žiemgalių ir žemaičių areale,25 t.y. vakarų baltų įtakos zonoje. Papuošalai iš kapo - emaliu puoštos ir bronzines segės - taip pat žinomi. M. Michelbertas nurodo, kad A96 tipo segės yra gotiškos Wielbarko kultūros palikimas,26 tačiau tai rodo tik viena - puikiai išvystytus prekybinius kelius ir išaugusios baltų gentinės aristokratijos, kaip, beje, ir germaniškos, norą puoštis išskirtiniais, paprastiems gentainiams neprieinamais papuošalais. Siekiant žūtbūt rasti kažką, kas leistų vėl grįžti prie germaniškojo prado, pasitelkiami štai tokie samprotavimai: „Viena iš galimų daiktų komplekso iš Wiekau interpretacijų - iš vakarų su aisčiais kaimyninių germanų genčių, kurios buvo suinteresuotos gintaro prekybos stabilumu, dovanos vienam iš vietinių kilmingų aristokratų. [...] Ginklų kompleksas iš Wi-34 pagal savo nomenklatūrą randa analogijas sinchroninėse Elbės ir Oderio tarpupio senienose. Gavęs dovanų ginklų rinkinį, kaip vyriškos draugystės ženklą (sulyginama su vėlesniais kaukaziškais „kunakų“ papročiais), vietinis žymus karys, apie kurio baltišką kiltį nėra jokių paliudijimų, pritaikė ilgą Spatha geležtę įprastiniam kalavijo, skirto artimai pėstininko kovai, ilgiui.27“ Ir vėl tenka pasakyti: tokie ginkluotės kompleksai - skydas, kirvis, ietys, kovos peiliai - puikiai pažįstami ir Nemuno bei Dauguvos „tarpupio sinchroninėse senienose“. Tad kas gi liko iš „dovanų rinkinio“? Vienintelis perdirbtas romėniškas „gladius“ ar „Spatha“? Jį baltai galėjo ir gavo paprasčiausiu ir tuo metu prieinamiausiu keliu - per Gintaro kelią, kaip ir gausybę romėniško importo, kuris tuo laiku buvo tapęs kasdienybe baltų ir germanų visuomenėje. Įsidėmėtina, kad V. I. Kulakov čia pat vėl primygtinai akcentuoja, jog apie to žymaus vietinio kario baltišką kiltį nėra jokių paliudijimų. Kaip matome, atvirkščiai: nėra jokių paliudijimų apie germanišką kiltį, o tai, kad ginklas perdirbtas, liudija tik tai, kad jis visiškai prieštaravo vietinei, baltiš-kai, kovos ir tai kovai skirto ginklo tradicijai.
Čia pateikta tipiška V. I. Kulakov prielaidų grandinė, iš kurios galų gale atsiranda plačiausios išvados apie Sambijos gyventojų etnosą: „Todėl nereikia ieškoti tipiškų germaniškų arba baltiškų bruožų mus dominančio regiono visuomenių paleosociologijoje. Čia, rytinėje Barbaricum sienoje, romėniškuoju laiku gyvavo greičiausiai polietninė visuomenė, kurioje vedantįjį vaidmenį, sprendžiant pagal kataloge pristatytus kompleksus, vaidino germaniškas elementas.“28 Ir ką gi čia gali polemizuoti su autoriumi, kuris, ieškodamas analogų savojo katalogo rinkiniams, visai nesidomi kitomis baltiškojo arealo senienomis ir „ginklų dovanoje“ nemato baltiškųjų, kurie sudaro didžiausią dovanos dalį?
Grįžkime prie kunigaikštiškųjų Taurapilio ir Plinkaigalio kapų. A. Tautavičius, tarsi numanydamas galimas insinuacijas etninio priklausomumo klausimu, dar 1981 metais rašė apie Taurapilio kunigaikščio kapą: „Tuo metu Rytų Lietuvoje pagal paprotį į vyro kapą buvo dedamas kirvis, peilis, rečiau 1 ar 2 ietys su įmoviniais ietigaliais (dažnai 2 ietys dedamos deginamiems mirusiesiems nuo VI a.), skydas, retkarčiais - pentinai, žirgas, o iš papuošalų - paprastai tik segė ir žiedas; apyrankė ar antkaklė randamos nedažnai. Retai pasitaiko ir geriamasis ragas, pincetas. Ir šiuo atžvilgiu Taurapilio kapas nesiskiria nuo to paties laikotarpio kapų. Antai jame rastas Rytų Lietuvai įprastos formos pentinis siauraašmenis kirvis, peilis, Lietuvai būdingas antskydis, ietigaliai, segė, pincetas, galąstuvas. Todėl ir kapo inventorius, kaip ir laidosena, liudija, jog tai vietinio gyventojo V a. pabaigos ar VI a. pradžios kapas.“29 Jj skiriantis importinis kalavijas puošniose makštyse su sidabrinėmis paauksuotomis bei geležine granatais dabinta sagtimis ir savitai apkaustytas ragas rodo tik iš-skirtinę mirusiojo padėtį ir tai, kad baltai buvo aktyvūs Europoje vykusių procesų dalyviai. Plinkaigalio tyrinėtojas V. Kazakevičius savo monografijoje paskyrė specialų skyrių Plinkaigalio kapinyne palaidotų žmonių etninei kilmei įvardinti. Jeigu jis matė kokias nors įtakas, tai tik vidinio baltų pasaulio: „Negalima atmesti prielaidos, kad tarp plinkaigaliečių galėjo gyventi že-maičių ar žiemgalių moterų, atitekėjusių čia ir palaido-tų pagal gimtosios genties papročius“. Išvadinę dalį V. Kazakevičius parašė išretintomis raidėmis: „Tačiau tai neprieštarauja išvadai, kad Plinkaigalio bendruo-menė yra a u k š t a i t i š k a“. Štai ir visas polietniškumas, o dar ir germanams vadovaujant... Šių eilučių autorius Plinkaigalio kapinyne ištyrė pirmuosius 20 kapų. V. I. Kulakov brukami niekuo nepamatuoti teiginiai yra absurdiški. Būtų galima nurodyti gausybę objektyvių rodiklių, bet užteks, kaip pavyzdžio, ir vieno. V. I. Kulakov sutinka, kad vienas iš kunigaikštiškųjų kapų požymių yra puošnūs geriamieji ragai. Jų rasta 8 Plinkaigalio kapuose, o ragai iš kapų 59, 61, 80, 332 yra turtingai ornamentuoti ir unikalūs Lietuvos viduriniojo geležies amžiaus dirbiniai. V. Kazakevičius, pasitelkęs Lietuvos teisingumo ministerijos Teismo ekspertizės mokslinio instituto specialistus, atliko išsamius ragų tyrimus. Kokią gi išvadą randame monografijoje? - „Tad 5 iš 7 apkalų, galime sakyti, yra iš „vieno kiemo“. Labai tikėtina, kad juos ir pagamino Plinkaigalio bei Pašušvio apylinkėse“. Komentarų čia nebereikia. Galiu išgirsti oponentus sakant: „baltiška ksenofobija“, „lietuviškas provincionalizmas“ ar kitokius manosios pozicijos apibūdinimus. Reikalas labai paprastas. Mes buvome atviri vakarietiškajam pasauliui, nes buvome ir esame genetinė jo dalis. Baltų barbaricum kultūra savo prigimtimi ir lygiu buvo labai panaši į germaniškąją. Seniai iš etnosų išsirutuliojęs baltiškasis pasaulis ro-mėniškame ir kituose amžiuose buvo aktyvus Europos įvykių dalyvis. Visa tai ir tik tai liudija kunigaikštiškieji kapai, o ne germanų vadovaujamas kažkokias polietnines bendruomenes.
Ką gi kalba apie skalvių žemės ir apskritai Vakarų baltų etnosą jos tyrinėtojas V. Šimėnas, aprašydamas penktojo amžiaus Vakarų Lietuvos etninių procesų rekonstrukciją pagal archeologijos duomenis?32 Visa faktų, prielaidų, analogijų ir išmąstymų grandinė tarnauja pagrindinei tezei išaiškinti: „Šiuo metu archeologai yra nustatę, kad IV-V m. e. a. visoje Lietuvoje vyko dideli materialinės kultūros pakitimai.“ Tai tiesa, tačiau autorius mato tik vieną paaiškinantįjį kelią: „Jeigu sutiksime su mintimi, kad į Nemuno žemupį atėjo naujų gyventojų iš Vidurio Europos, dalyvavusių didžiojo tautų kraustymosi žygiuose, tai visus kultūrų pakitimus V a. viduryje galėsime nesunkiai paaiškinti.“ Kai prasideda „galėsime nesunkiai paaiškinti“, pasirodo, kad sunkiai. Naujojo antplūdžio iš Vidurio Europos įrodymo pagrindu tampa tokie teiginiai: a) Nemuno žemupys buvo gerokai ištuštėjęs (turima omenyje iki V a. vidurio), b) naujųjų gyventojų antplūdį įrodo hegemonų iš Nemuno žemupio išplėsta Centrinės Lietuvos kultūra.
Dėl pirmojo teiginio. Nieko panašaus senojo geležies amžiaus Nemuno žemupio kultūros paminkluose nematyti. V. Šimėnas savo teiginiui pagrįsti naudoja argumentą, esą buvo apleisti ankstyvieji kapinynai. Ką reiškia „apleisti“? Ar tai, kad mes neištyrėme, pavyzdžiui, už 100 metrų, kitoje Dauglaukio kalvelėje esančio vėlesnio tų pačių gyventojų kapinyno? Faktai štai kokie: III-IV amžių kapinynų, kurie „perima“ ankstyvąsias Nemuno žemupio tradicijas randame kituose Nemuno žemupio kapinynuose - Barzūnuose, Šaukėnuose, Vėluikiuose (Tauragės raj.). Paminėjus Šaukėnus, reikia pasakyti tai, ko nemini V. Šimėnas, nors esu tai nurodęs pirmoje J. Puzino atminimui skirtoje konferencijoje 1996 metais: visuotinai pripažįstama, kad vienu iš kunigaikštiškųjų kapų požymių yra puošnios perpetės kovos peiliui prilaikyti, o štai ankstyvieji jų prototipai rasti būtent Nemuno žemupio kultūros Šaukėnų kapinyne. Jis chronologiškai vėlyvesnis nei Dauglaukio bendruomenės (70-260 m. po Kr.) kapinynas ir datuojamas 220-350 metais po Kr.33 1981 metais 19 ir 35(1) vyrų kapuose buvo rasti du puošnūs žalvariniai pakabučiai, skirti diržui, tačiau jie nebuvo susieti su perpete.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo nein
2 Trečiadienis, 02 Gruodis 2009 01:19
Algis
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo neina kaip valdovu gerbti abu dukart pardave zemaicius kryziuociams, o Vytautas su Jogaila Kernaves gyventojus su visa karine igula izude kad jie nesutiko apsikrikstyti ir dar neviena kunigaiksti su jo pavaldiniai iskerde ar pakore, galima sakyti griutis valstybes prasidejo nuo Mindaugo kuris bande lysti tuometiniai ES i subine.
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis
1 Antradienis, 01 Gruodis 2009 13:35
Kęstutis
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis karas, tenka kariauti rytų ir vakarų frontais. Šiemet kaip tik ir švenčiame šio karo pradžią, o pabaigos ir nematyt. Nenuostabu, kad kare kaip kare, yra dvasiškai sužeistų, dvasiškai neįgalių ir dvasiškai žuvusių. Žuvusių nebeprikelsime, bet sužeistuosius ir neįgaliuosius reik gelbėt.
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota mu
0 Antradienis, 01 Gruodis 2009 00:25
Algis
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota musu Kudirkos sukurtame himne valstybineme nedaug zodziu tam himne tik reikia pamatyti ju prasme nes nedideliame zodziu kiekyje slypi didi musu proteviu ismintis. Musu keles nera i susinaikinima tik mes dabar tikrai netuo keliu einam, dabar einam prisipalakeliu keliu bandom irodyti visai ES ir pasauliui kad mes esam tokio lygio kaip ir jie deja mes neesam tokio lygio kaip jie ir tai veda link susinaikinimo musu lygis yr kurkas aukstesnis, tik siuo metu reikia sustyguoti ir suderinti valstybes instrumentus kad galetu graziai groti muzika dabar tai kazkoks neaiskius garsus skleidziantis instrumntas.
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet gali
-1 Pirmadienis, 30 Lapkritis 2009 16:10
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet galima kažką protingo nuvekti. Pvz. ieškoti būdų pagerinti dabartinę lietuvos padėtį, perimti ES patirtį. Praeityje net jei kas ir buvo (tačiau atrodo, kad viskas iš piršto laužta arba nėra išlikę anų laikų žmonių tikrųjų minčių ir idėjų) - tai neturi prasmės. Sėkmingos tautos išliko ir paplito, kaip kad romos, prancūzų, britų, ispanų. Kitos buvo silpnos ir ne tokios protingos ir tai yra žiaurus faktas. Lietuvių tauta stipri tiek, kiek jie patys yra lietuviai. Visi kiti baltiški ir nebaltiški keliai yra Prūsų likimo - jie neteisingi ir vedantys į susinaikinimą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: