Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 27 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Pagoniškos Lietuvos atsilikimą PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 19 Lapkritis 2009 00:00

Nesiliauja paieškos, kurios šalies svorių sistemos pagrindu nustatytas ilgųjų svoris. Įrodinėjama ir Naugardo grivinos, ir skandinavų bei Prahos grašių svorių įtaka. Neseniai atsirado hipotezė, kad apvaliųjų ilgųjų svoris artimas pusei Rygos markės (6, p. 10). Ne pirmąkart stebina tyrimų metodologija.

Pirma, juk neatlikta lyginamoji analizė, tiksliai nežinoma, kada sidabro lydiniai pasirodė Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kurioje iš jų anksčiau. Net datavimas amžiaus tikslumu neduotų reikiamo atsakymo, o be jo beprasmiškos pastangos pagrįsti tos ar kitos svorių sistemos įtaką. Antra, kadangi ankstyvųjų ilgųjų svoris buvo nepastovus (svyravo nuo 74,21 g iki 118,45 g), nesunku juos priskirti vienai ar kitai svorių sistemai. Trečia, T. Arne ir R. Kiersnovskis, nepriklausomai vienas nuo kito ištyrę didelį skaičių Skandinavijos, Baltijos, Lenkijos ir slavų žemėse rastų svarelių svorį, nustatė, jog didesniųjų svarelių svoris labiausiai atitinka irakiečių svorio vienetą, o mažesniųjų svarelių - arabų dirhemą (apie 4 gramus) (19, p. 114-115).Kadangi IX-XI a. arabų monetas mokėjimams naudojo Lietuva ir jos kaimynai nuo Volgos iki Elbes, logiška klausti - ar lietuviai negalėjo nusižiūrėti į arabų svorio sistemą? Šia proga prisimintina, kad Vakarų Europa perėmė iš irakiečių svorio vienetą, tarp jos ir Artimųjų Rytų monetų esąs genetinis ryšys (20, p. 34).

Taigi sudėtinga, kartais net neįmanoma, o gal ir beprasmiška nustatinėti, kas iš ko ką perėmė. Visos tautos, šalys bendravo, vienos iš kitų mokėsi. Ne išimtis buvo ir mūsų protėviai. Jie nelindėjo miškuose ir raistuose (tokia gaida vis dažniau girdima).Lietuvos atsilikimo šalininkai negirdi V. Jurgučio minties, kad „Sugebėjimas vartoti monetas, nors svetimos gamybos [Romos imperijos, arabų - V. T.], tai jau nemenko kultūrinio lygmens įrodymas" (21, p. 19). Užuot ieškojus svetimųjų įtakų, vėlavusios pinigų raidos „įrodymų", kur kas prasmingiau būtų patyrinėti ir išaiškinti fenomenalaus mūsų šalies pinigų sistemos tvirtumo priežastis. Ilgiau nei 200 metų nuolatos vokiečių su talkininkais siaubiamo krašto ilgųjų svoris ir jų praba padidėjo, o ne sumažėjo. Yra žinoma, kad per Šimtametį karą Prancūzijos ekonomika buvo atsidūrusi ties katastrofos riba (22, p. 135), anksčiau dėl grobiamųjų karų į panašią padėtį buvo patekę Danijos finansai (23, p. 54), Vokietijos sidabro lydinių praba buvo žemesnė (0,800, o ilgųjų - 0, 852-0,989) ir pastebimai mažėjo - XIV a. iki 0,590 (20, p. 39). Bent susimąstykime, kas už šitų skaičių slypi!

 

 

 

 


 

Svarstyklės ir svoreliai (Siraučiai, Graužtai),
X-XI a. pirklių naudotos susmulkintoms
monetoms ir kapoms sverti
\ iš R. Volkaitės-Kulikauskienės kn. „Lietuva
valstybės priešaušriu", Vilnius, 2001
„Puiki gaminių kokybė ir išprusęs meninis skonis
kad baltų meistrų dirbiniai pateko į romėniškojo
tarpio Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos rinkas ir
Vakarų Lietuva tapo vienu iš svarbiausių
i^iatų ir prekybos centrų Siaurės ir Rytų. Europoje."
R Mudėnas, str. knygoje „Lietuva iki Mindaugo",
Vilnius, 2003, p. 303
 

E. Gudavičius pasiūlė (be motyvų) lietuviškus sidabro lydinius vadinti ilgaisiais (8, p. 66). o nauja, nes šiuo vardu jie vadinami žiugždinėje istorijoje (16, p. 27). Tarpukariu paplitusį > vardą sovietų okupacijos laikais stengtasi išstumti iš vartosenos kitais terminais (rublis, a, ilgieji, sidabro ar lietuviški lydiniai). Kapos vardas buvo vartojamas istoriniuose raštuose, ilgą vartojimo tradiciją, todėl nesuprantama, kodėl reikėtų jo atsisakyti. Baigiant galima dar i, kad tiesiog stebina didžiuliame Europos plote (mažiausiai tarp Oderio ir Volgos) vykę ūs, net sinchroniški pinigų raidos procesai. Tais pačiais amžiais ten vartotos Romos, arabų, Europos monetos, mokėjimams pradėti gaminti ir sidabro lydiniai. Lietuva nebuvo nei tis, nei „jaunesnioji sesė".

Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai

Vladas Terleckas



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: