Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 12 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Pagoniškos Lietuvos atsilikimą PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 19 Lapkritis 2009 00:00

Taigi viena jo tezė prieštarauja kitai, „išprievartaujama" ekonominė tikrovė, dirbtinėmis schemomis griaunama ekonominių kategorijų hierarchija. Tikriausiai E. Gudavičiui prireikė „ištremti" ilguosius todėl, kad jis neigia vidaus rinkos susidarymą anksčiau negu XIII a. viduryje. Žinoma, nesant jos, nereikalingi ir pinigai. Gal nepagalvota ar pamiršta elementari pinigų teorijos ir praktikos tiesa apie tarptautinių ir vidaus mokėjimų funkcijų neatsiejamumą. Kitaip sakant, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos pirklys už įvežtas prekes nebūtų gavęs iš pirkėjų ilgųjų, jis nebūtų turėjęs sidabro kitai prekių partijai nusipirkti.Iki šiol jvairuoja ilgųjų apyvartos pradžios datavimas. Istorikai D. Fiodorovas, O. Kuncienė, R. Volkaitė-Kulikauskienė, V. Pašuta ir kt. mano, kad ilgieji pasirodė X a. ar jo pabaigoje, kiti (Z. Duksa, E. Gudavičius, A. Tautavičius) jų apyvartos pradžią nukelia į XI ar XII a., o E. Ivanauskas su M. Balčium - net į XIII a. Patikslinti Šią datą - svarbus archeologų, numizmatų uždavinys. Aš tenoriu atkreipti dėmesį j ilgųjų apyvartą vėlinančiųjų argumentacijos silpnybes. Antai E. Gu-davičius, J. Jurginis rėmėsi XI a. vokiečių kronikininko A. Bremeniečio pasakojimu, kad prūsai mažai domėjosi tauriaisiais metalais. Iš to E. Gudavičius padarė toli siekiančią išvadą: „Vadinasi, XI a, galėjo būti tik pati sidabro kaip pinigų apyvartos pradžia" (8, p. 24). Panašiai tikino ir J. Jurginis: „<... > prekiaudami jie išsiverčia be pinigų ir maino daiktų į daiktą" (9, p. 31). Šitaip potekstėje pasakoma, kad prūsų ūkinis gyvenimas buvo primityvus. Apmaudu, kad taip sau palankiai „išpreparuojama" A. Bremeniečio mintis. Iš tikrųjų jis rašė taip: „Auksų ir sidabrų labai mažai vertina, turi gausybę svetimiems kailių, kurių kvapas mūsų pasaulį persunkė mirtingais išdidumo nuodais. O jie visa tai laiko nieku, mus pasmerkdami" (10, p. 25). Aiškiai matyti, kad aukštam dvasininkui rūpestį kėlė vokiečių dorovinis sugedimas, todėl kaip priešingybę jiems nurodė turto godulio liga nesirgusius prūsus. Taigi čia nėra nieko bendra su pinigais, jų atsiradimu baltų žemėse.

Z. Duksa ilgųjų pasirodymą neva tik XII a. antrojoje pusėje argumentavo taip: iki to laiko buvo sukaupta sidabro, išaugo krašto ekonominis potencialas, susidarė vietinių kunigaikščių vadovaujami politiniai junginiai (11, p. 80). Pasak istorikų, teritoriniai valstybinio pobūdžio junginiai Lietuvoje susidarė jau IX-XII a. Rusų istorikas V. Pašuta teigia: „<...> stebina aukštas jos [Lietuvos - V. T.] materialinės kultūros lygis I m. e. tūkstantmetyje" (12, p. 249), rusų archeologas A. Spicinas IX a. Vakarų Lietuvos kultūrai davė Klaipėdos, arba sidabro, kultūros vardą (dėl šio metalo lobių gausumo). Rusų istorikas prof. B. Romanovas yra nurodęs, kad SSRS teritorijoje rasti 355 sidabro lydiniai, svėrę 56 kg (13, p. 392). Tuo tarpu Lietuvoje rasta 700 vien pusapvalės lazdelės formos (ankstyvųjų) ilgųjų, kurių svoris - 75 kg (11, p. 81). Išeitų, kad daug mažesnės sidabro atsargos rytų slavams buvo pakankamos gaminti (apie XI a.) jų lydinius, o Lietuvai neužteko ir didesnių atsargų. Išvada aiški: Lietuvoje anksčiau negu XII a. antrojoje pusėje buvo subrendusios ekonominės, politinės sąlygos saviems metaliniams pinigams įvesti.
E. Ivanauskas ir M. Balčius bando įtikinti, kad ilgųjų apyvartos pradžią patikimiausia datuoti Mindaugo valdymo laikotarpiu, nes jo krikštas ir karūnavimas, taikos sutartys su Livonija turėję teigiamai paveikti piniginių santykių raidą (6, p. 1). Turbūt niekas to neneigs. Tačiau paveikti galėjo jau egzistavusius piniginius santykius. Jie jų buvimą pripažįsta. Vadinasi, jie daro loginę klaidą, t. y. teigia piniginių santykių egzistavimą be pinigų. Štai tokiais smėlio argumentais nuvėlinus ilgųjų atsiradimą, įduodamas į svetimųjų rankas koziris - patys lietuviai įrodo Lietuvos pinigų ūkio atsilikimą nuo kaimynų. Be to, šie vyrai visai kurti „žemės kalbai", t. y. ignoruoja archeologinės medžiagos duomenis.
Taip pat dirbtinai sukurtas ir kitas menamas Lietuvos pinigų ūkio atsilikimas - pinigų sistemos neturėjimas iki pasirodant monetoms. Pinigų sistema - aukštesnė jų raidos pakopa apima ne tik pinigus, bet ir jų apyvartos organizavimą. Šio „atsilikimo" atradėja - archeologė O. Kuncienė. Sovietmečiu ji, pasiremdama B. Romanovo teiginiu apie XI a. Pietų Rusios kunigaikštystėse pasirodžiusius sidabro lydinius ir tokiu būdu susidariusią pinigų sistemą, kažkodėl jų apyvartos (jos datuojamos X a.) Lietuvoje nelaiko pinigų sistema, o vadina jos „susidarymo užuomazga" (14, p. 163). Tiesiog nesuprantama, kaip galima tapačius reiškinius laikyti skirtingo lygmens dalykais. Deja, ši klaida nukeliavo į 1985 m. leidimo Lietuvos istoriją. Jos autoriai parašė: „<...> kaip pinigai cirkuliavo sidabro lydinių [pavidalu] <...>, kurie yra finansų sistemos užuomazga ir svarbus valstybės rodiklis" (15, p. 65). Jie įvėlė ir dar vieną klaidą, nes sutapatino skirtingas sąvokas - pinigų ir finansų sistemas. Prieš rašant, pritiktų paskaityti bent ekonominių terminų žodyną. Apskritai „užuomazgos" autoriai žengė platų žingsnį net nuo vadinamosios žiugždinės istorijos*. Joje aiškiai pasakyta: „<...> X-XI a. Lietuvoje susidarė piniginė sistema: pinigais buvo vartojami sidabriniai lydiniai <...>" (16, p. 56).
Dalies mūsų tyrinėtojų mėgstama ieškoti ir surasti svetimųjų įtaką lietuviškiems pinigams. Anksčiau buvo įprasta rašyti apie Naugardo sidabro lydinių poveikį mūsų ilgiesiems. Ačiū Dievui, pagaliau atsikratome šio pramano. Paaiškėjo, kad šie pinigai skiriasi ir forma, ir svoriu, ir statusu. Apie pastarąjį išraiškingai byloja minėtas istorinis faktas, kad Naugardas tarptautine mokėjimo priemone buvo įteisinęs ne savo lydinius, bet mūsų ilguosius. Vien tai nuneigia bet kokią įtaką ir teiginio potekstėje įkomponuotą mintį apie Lietuvos pinigų ūkio atsilikimą. Tikėkimės, jog po to, kai viduramžių Lietuvos monetų tyrinėtojai S. Sajauskas su D. Kaubriu įrodė, kad daugelio Rusios kunigaikštysčių monetos yra chronologiškai vėlyvesnės negu lietuviškosios, maždaug vienmetės tik Maskvos kunigaikštystės monetos, bus liautasi kalbėti ir apie rytų slavų įtaką „barbariškai" Lietuvai šioje srityje. Jie pagrįstai rašo: „Nebent tyrinėtume lietuviškų pinigų įtaką <...> rusų kunigaikštysčių monetoms atsirasti" (17, p. 21)Taip pat perdedamas Prahos grašių vaidmuo. E. Gudavičius su šių pinigų paplitimu susiejo ilgųjų svorio sumažėjimą, piniginio mokesčio - sidabrinės įvedimą (1, p. 90-91). Prieš keletą dešimtmečių iki pasirodant šiems teiginiams, numizmatas S. Janušonis buvo išaiškinęs, kad grašis turėjo prisitaikyti prie ilgųjų svorio normų, kad pirmosios lietuviškos monetos rėmėsi ilgųjų, bet ne grašių svoriu (18, p. 208). Jis nenustatė jokio kitokio grasių poveikio mūsų pinigams. E. Guičius tiesiog suklydo, parašydamas, kad ilgųjų svoris sumažėjo (nuo 200 g iki 180 g). Buvo priešingai: ilgieji pasunkėjo nuo maždaug 100 g iki 170-185 g. Neįtikinama sidabrinės įvedimą apie 1387 m. aiškinti grašių didesnio kiekio susikaupimu miestuose, nes, pirma, Šį mokestį turėjo mokėti ne tik miestiečiai, bet ir kaimiečiai, antra, grašių susikaupimas yra išvestinis dalykas.Taip galėjo atsitikti tik didėjant Lietuvos užsienio prekybai ir jos balanso aktyvumui bei pradėjus pinigusgus vartoti gyventojams.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: