Lietuvos senovės keliai (II-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 12 Birželis 2009 00:00

Apie kūlgrindų-medgrindų grindinio medžiagą galima spręsti iš 44 aprašymų. Daugiausia ( 61 procentas) jų yra grįsta akmenimis. Kiek platesni yra tik 10 kūlgrindų  konstrukcijų aprašymai .

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Viršutinė važiuojamoji jų dalis padaryta iš lygiai sugrįstų 10-20 nedidelių, retkarčiais ir didesnių lauko akmenų. Kartais po grindiniu yra dar vienas ištisinis  (Alkupio k. Šilalės raj.) arba dalinis grindinys (Daugų k.Alytaus raj.), kuris sutvirtina apatinį.
Jeigu pelkė būdavo labai klampi, reikėdavo daryti šiam grindiniui pagrindą ir sutvirtinimą.
Dabartiniais duomenimis pagrindas buvo daromas trejopai. Tai arba 50-80 cm storio netvarkingai sumestas lauko akmenų sluoksnis ( Karūžiškės k. Padievičio ap. Šilalės raj.) arba į pelkę sumesti kelmai, šakos ir rąstigaliai (Obelių k. Ukmergės raj.), arba gana sudėtinga konstrukcija, kaip kad  Alkupio kūlgrinda. Be dviejų eilių grindinio po juo ėjo sluoksnis smėlio, o dar giliau, pušinių skersai klotų rąstų eilė. Kūlgrindai sutvirtinti iš šonų eina pušinių polių eilės arba akmenų pleištai (daugų k. Alytaus raj.). Poliais tvirtinta ir Sietuvos kūlgrinda, bet tik iš atitekančio upelio pusės ir neaišku ar visu kūlgrindos ilgiu, ar tik per upelį. Poliai buvo šiek tiek išlindę virš grindinio paviršiaus, kas pristabdė jos užnešimą dumblu. Tam tarnavo ir abipus kūlgrindų iškasti grioviai.Kartais kūlgrindos sudaro 10 cm ir didesnį pakilimą, kas taip pat apsaugodavo nuo dumblo (Piliakalnio k. Marijampolės raj., Petrikaičių, Sūdėnų k. Kretingos raj.).
Mediniais rąstais grįstų grindinių- medgrindų yra kur kas mažiau- 16 procentų. Jų konstrukcija paaiškėjo iš paskutinių metų kasinėjimų Kernavėje (Širvintų raj.). Grindinys padarytas iš 10-12 cm skersmens pušinių rąstelių, kurių važiuojamoji dalis padaryta lygi. Jos plotis - 2,4 m.
Prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių miestas) esančios kūlgrindos taip pat buvo padarytos iš rąstų, kurie prislėgti akmenimis, kad neišsiskirstytų ir neiškiltų į paviršių. Kiti paminklai grįsti akmenimis su žemėmis ( Šimšų-Ružos k. Tolučių k.,Sūdėnų kaime. Kretingos raj), pilti žemėmis  (Piliakalnio k, II grindinys, Marijampolės raj. Martininkų, Ukmergės raj.).
Kelių sutvirtinimo ilgis tiesiogiai priklausė nuo gamtinės kliūties ilgio, pasirenkant minimalų jos įveikimo nuotolį. Todėl sutvirtinimai, ėję per upelius, buvo 3-4 m pločio (Stropelių k.Kretingos raj.Vaineikių I ir II grindiniai). Kur kas ilgesnės kūlgrindos (30-50m), ėję per upelį ir pelkėtas upelio ir ežero pakrantes bei nedidelius durpynus  (Petrikaičių k. Kretingos raj.,Reškėtų-Vaitkaičių k. Šilalės raj., Sausininkų k. Vilkaviškio  raj.). Ilgiausios kūlgrindos- medgrindos ėję per pelkes. Iš 6 objektų, kurių ilgis užfiksuotas, svyruoja nuo 100 m iki 2 km ir daugiau. Kūlgrindų-medgrindų plotis užfiksuotas 16 aprašymų. Daugelis jų grįsta akmenimis, likusios dvi- grįstos medžiais ir viena- pilta žemėmis.
Galima išskirti tris pločio grupes:
1.Nuo 0,6 m iki 1,5 m - 19 procentų. Tokio pločio kūlgrindomis su vežimu pravažiuoti sunku, todėl jos turbūt buvo naudojamos eiti pesčiomis arba joti.
2.Nuo 2 m iki 3 m - 44 procentai. Jomis buvo galima važiuoti vežimu, prasilenkti dviem jojikams.
3.Nuo 4 m iki 6 m - 37 procentai. Šiomis kūlgrindomis galima buvo važiuoti ne tik vienu vežimu, bet ir prasilenkti dviems.Šiomis kūlgrindomis susisiekimas turbūt buvo judrus, galbūt jos netgi nebuvo slaptos. Iš šios grupės kūlgrindų trečdalis ėjo per upelį, trečdalis- per pelkes prie piliakalnio ir paskutinis trečdalis- per pelkes. Vadinasi, šios grupės kūlgrindos buvo naudojamos ir į piliakalnius patekti, todėl dalis jų galėjo būti ir neslaptos.
Duomenų apie radinius prie kūlgrindų yra tik iš 4 vietovių. Tai Alkupio k. (Šilalės raj.) kūlgrinda, kur dar L.Kševickis mini, kad vietiniai gyventojai rasdavę pelkėje „ didelių pjautuvų, kardų bei plaktukų abiem nusmailintais galais“. Tačiau nustatyti konkrečiau, kas buvo rasta, iš šios žinutės labai sunku. Sausininkų  k. ( Vilkaviškio raj.) kūlgrindos gale vidury pelkės, kasant durpes, buvo rasta krūva anglių ir kaulinis durklas. Galbūt tai panaši kūlgrinda kaip ir Obelių, susijusi su laidojimo paminklais.
Elsupių k. (Marijampolės raj.) prie „medžiais kaltų grindinių“ durpyne vietiniai gyventojai aptiko įvairių gyvulių kaulų. Tai gali būti nuo kūlgrindos nuėjusių ir pelkėje paskendusių gyvulių liekanos. Pagal A.Pošką netoli kūlgrindos Burbiškių-Dargių kaimų ribose, einančios per Paršpilio upelį ir grįstos ąžuoliniais rąstais (ar tai ta pati Sietuvos kūlgrinda, vis dar neaišku) 1906 m. buvo iškasta įvairaus dydžio ir storio rąstų. Viename iš jų rastas neaišku kokios medžiagos „ kaltas su skyle“- turbūt įmovinis kirvukas.
Šių eilučių autoriui 1984 m. vasarą, žvalgant pagrindinę Sietuvos kūlgrindą, 40 m nuo jos pradžios ir bandant įsitikinti  ar yra iš tikrųjų grindinys, buvo iškasta maždaug 30 x 30 cm duobutė  25 cm gylyje.Prakasus dumblo sluoksnį, ant žvyro buvo rasta geležinė liekana.

Zenonas Baubonis –„Lietuvos Senovės Keliai“, 1999 m.

LAST_UPDATED2