Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 1 laida Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 15 Spalis 2011 11:34

INIT televizija, nuo spalio 15-tos dienos  vėl kviečia žiūrėti laidą "Aisčių keliai". Jūs matysite naujus- kvapą gniaužiančius siužetus, pasakojimus menančius mūsų šalies didingą praeitį.Lankysimės ten kur kažkada lankėsi mūsų protėviai,  aiškinsimės iš kur mes atsiradome tokie kokie mes esame šiandiena, rodysime kas primena mums mūsų neįkainojamą kultūrą, atrasime kokie mes nepaprasti esame pasaulyje.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Norėdami leistis į laidos pasakojimus, kur kur kažkada lankėsi mūsų protėviai- reiktu dar kartą paaiškinti iš kur mes atsiradome INDOEUROPIEČIAI ir Baltai

Indoeuropiečių ir baltų susidarymo teorijos iki šiol tebėra mokslininkų diskusijų objektas ir jose aktyviai dalyvauja kalbininkai, archeologai ir antropologai, mitologijos tyrinėtojai. Remiantis labiausiai paplitusiomis teoriomis , maždaug V-IV  tūkstantmetyje pr. KR. Iš Azijos pietvakarių , gal iš šiandieninių Irano ir Anatolijos teritorijų įvairios indoeuropiečių genčių grupės pradėjo migruoti į skirtingus Europos ir Azijos regionus, kuriuose klostėsi savitos jų kultūros ir kalbos. Kaip gi mums sekėsi?

Savo laidose mes pasakosime apie žymiausius Lietuvos mūšius prisimindami kovas su kryžiuočiais bei kitas laisvės kovas o taip pat dar kartą pažvelgsime į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Ukrainoje. Pereitų metų pabaigoje- šių metų pradžioje, mes rodėme atskiras laidas:  didžiosios Lietuvos mįslės- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas-Ukraina- štai fragmentai iš jų o tuo tarpu prisiminkime:

Kalbėsime ir apie Baltų meną  pradedami vienu iš daugelio pasakojimų-Gintaro tradicijos. Šimtai neįprastų formų gintaro figūrėlių ir papuošalų rytų Rytprūsiuose, Juodkrantėje , Palangos apylinkėse, Latvijos pajūryje, jau XIX a mokslininkus vertė jais domėtis, galvoti apie apdirbimo pradžią. Otto Tischeris, Ričardas Klebsas pradėjo detalius šių papuošalų tyrinėjimus gamtamoksliniais  metodais ir jau tada nustatė, kad jie pagaminti dar akmens amžiuje. Atlikti didžiūlės apimties archeologiniai tyrinėjimai Sarnatės, Šventosios , Lubano žemumos, Biržulio ir Kretuono Apyežerio, Kuršėnų Nerijos, Žulavų regiono gyvenvietėse bei kitur. Surasta dešimtys tūkstančių gintaro papuošalų, priskiriamų viduriniam ir vėlyvajam neolitui ( nuo IV tūkstantmečio vidurio iki III tūkstantmečio pr. Kr. Pabaigos) Kelių šimtų archeologinių paminklų tyrinėjimai patvirtino, kad gintaro papuošalų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių gamybos ir prekybos tradicija Baltijos jūros rytiniame ir pietiniame regione pradėjo formuotis IV tūkstantmetyje pr. Kr.Narnos ir šukinės keramikos kultūrose. Šių kultūrų žmonės pirmieji pietrytinėse Baltijos jūros pakrantėse ėmė rinkti gintarą ir gaminti iš jo įvairiausius dirbinius. Paslaptingas gintaro atsiradimas iš jūros, jo mistinė kilmė, neįprastos savybės (dega, skleisdamas malonų aromatą, paimtas į rankas- visada šiltas), spalvų įvairovė ir vyraujantis saulės spalvas primenantis skaidrumas, galimybė papuošalams suteikti įvairiausia formas seniesiems vietinių kultūrų medžiotojams ir rankiotojams, matyt , darė didelį įspūdį. Rinktas didžiuliais kiekiais, jūros bangų išmestas į krantą, sekliuose lagūniniuose ežerėliuose ir didžiųjų prieledyninių ežerų pakrantėse. Darydavo papuošalus arba prekiaudavo vos apdirbta žaliava, kartais gal ir dirbinių ruošiniais. Pamažu įgyti įgūdžiai leido gintarą apdirbti ir skleisti tuos nuostabius dirbinius visoje Šiaurės rytų Europoje. Gamindami figūrėles ir papuošalus, meistrai pirmiausiai atsižvelgdavo gamtos sukurtas formas, naudodami įvairiose gintarmedžių dalyse susiformavusius gintaro gabalus; žievės ertmėse- gintarines plokšteles, išorėje- varveklius, lašus ir kt. Šiek tiek keisdami šias gamtines formas, jie sukūrė daugybę labai įvairių formų dirbinių. Natūralų pavidalą keisdavo nežymiai gludindami, šlifuodami aštrias, nelygias briaunas, retkarčiais jas iškarpydami.

Paviršiuje išraižydavo nesudėtingą geometrinį ornamentą, sudarytą iš negilių eilutėmis sugrūpuotų taškučių ir brūkšnelių. Dirbinių formų įvairovė Šventosios, Sarnatės, Lubano žemumos gintaro dirbtuvėse sukurtiems papuošalams jau niekada neprilygs net į antikinį civilizacijų akiratį patekęs ir vertinamas iš baltų žemės kilęs gintaras. Įvairiausių formų sagos ir sagutės, cilindriniai karoliai, diskai, skridiniai, grandys, visokiausių pavidalų (rakto, kirvio ir pan) kabučiai, antropomorfinės ir zoomorfinės figūrėlės- tai pagrindiniai senųjų vietinių kultūrų gintaro papuošalų tipai apie kuriuos mes kalbėsime sekančiose savo laidose atskirai o dabar šios laidos pabaigai pradėsime ir pasakojimą apie  šios vasaros mūsų ekspediciją į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Ukrainoje,leisimės į kelionę  nuo Vilniaus Aušros  vartų iki Kijevo vartų kur lankėsi ir didieji mūsų krašto valdovai.

LAST_UPDATED2