Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 22 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Lietuvai teks peržiūrėti savo istoriją PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 19 Birželis 2011 12:52


Praeityje vadinomės gudais
Pasak J.Statkutės de Rosales, atrodo, kad iki XIX a. lietuvių kalboje nebuvo žodžio „gotas“. Buvo žodis „gudas“.
Kai dabar vadinamieji gotai V a. apsigyveno Ispanijoje (galbūt net užkariavo jos dalį), jie save vadino godais arba, kaip randama Ispanijos viduramžių raštuose, gudais, atėjusiais iš Pabaltijo.
Tačiau to nepaisė vokiečių istorikai ir kalbininkai, teigdami, kad Ispanijos ateiviai buvę germanai (gotai). O žodžiai „godas“ ar „gudas“ yra visai ne germaniškos kilmės. Be to, nė viena tauta pasaulyje nevadino savęs gotais, nes tai yra žodžio „gudas“ vertimas į germanų kalbas.
„Žodis „gudai“ lotyniškai verčiamas į „getai“ – tuo nesunku įsitikinti skaitant senovės ispanų ar Romos imperijos laikų raštus. Pavyzdžiui, jau minėtąjį Jordaną“, – aiškino J.Statkutė de Rosales. Tad vokiečių kalbininkai ir istorikai mums įbruko žodį „gotai“ (angl. goths), visai nesiedami jo su žodžiu „gudai“, ir taip nutiesė kelią klaidingai Vakarų Europos ir Lietuvos istorijai.
J.Statkutė de Rosales siūlo atmesti nelietuvišką žodį „gotai“, nes prūsai ir rytinių baltų gentys senovėje atkakliai vadino save gudais – vardu, kuriuo dar Vytauto Didžiojo dokumentuose buvo vadinami jotvingiai. Šio vardo kratomės ne tik dabar.
Anot tyrinėtojos, į tai dėmesį atkreipė XVII a. prūsų autorius Motiejus Pretorijus. Jis aiškino, kad šį vardą anuomet vengta vartoti todėl, kad jis priminė pagonybę, kilusią iš Prūsijos, Lietuvos ir Žemaitijos.
Beje, Jordanas Pabaltijo tautas vadino tautų įsčiomis, o Ispanijos karaliaus Alfonso X kronikoje (XII a.) esame aprašyti kaip gudų tautų šaltinis.
Baltų krikštatėvis
Senąjį mūsų tautos vardą „gudai“ galutinai išbraukė vokiečių kalbininkas G.Neselmanas (XIX a.), tyrinėjęs senąją prūsų kalbą, rinkęs lietuviškas dainas.
Lietuviai jam yra dėkingi už pas-tarąjį darbą, bet ne už tai, kad jis išbraukė iš istorijos senąjį mūsų vardą „gudai“. Kalbininkas tai padarė 1845 m. savo išleistoje knygoje, kurioje pasiūlė senovės prūsus, lietuvius ir latvius vadinti baltais (pagal Baltijos jūros pavadinimą). Šiuo pasiūlymu jis panaikino bendrą senąjį minėtų tautų vardą „gudai“ ir su juo susijusią tautų istoriją perleido niekada neegzistavusiai gotų tautai.
G.Neselmaną suklaidino viduramžių dokumentai, kuriuose prūsai, žemaičiai ir lietuviai vadinami getais, gotais ir gudais (nelygu kalba, kuria parašytas dokumentas), ir tai, kad vokiečių mokslininkai juos vadino germanų tautomis.
Būdamas kalbininkas G.Neselmanas, suprantama, negalėjo priskirti prūsų, lietuvių ir latvių kalbų nei germanų, nei slavų kalbų grupei, todėl pavadino tą grupę baltais. Taip gudai tapo baltais, kuriuos naujasis vardas atkirto nuo jų labai senos istorijos, surašytos apie gotus ar gudus Vakarų Europos viduramžių kronikose, apie getus – senovės Romos raštuose.
Praleistas istorijos etapas
Kai pernai leidykla „Baltijos kopija“ išleido J.Statkutės de Rosales knygą „Didžiosios apgavystės“, jos buvo neįmanoma rasti jokiame knygyne ar bibliotekoje – tik nusipirkti pas knygų platintojus.
Knygos autorei iki šiol neteko su Lietuvos istorikais ir kalbininkais diskutuoti apie jos pastebėtas istorines apgavystes.
„Taip yra ne todėl, kad nenorėčiau polemikos, o todėl, kad Lietuvoje neatsiranda norinčiųjų tai daryti. Beje, norėčiau padiskutuoti su gerbiamu profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi, kuris viešai neigiamai atsiliepė apie mano tyrinėjimų rezultatus. Aktyviai bendrauju su Venesuelos, Ispanijos, JAV istorikais. Neseniai mano išsamus straipsnis apie gudų kultūrą buvo išspausdintas žurnale, kurį leidžiant dalyvauja 15 pasaulio universitetų“, – pasidžiaugė J.Statkutė de Rosales.
Beveik ketvirtį amžiaus opoziciniam Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitiniam žurnalui „Zeta“ vadovaujanti lietuvė yra keliomis kalbomis išleidusi solidžias mokslines studijas: „Goths and Balts“ (šios knygos trumpa santrauka pernai išleista lietuviškai ir pavadinta „Didžiosios apgavystės“) ir ispaniškai parašytą knygą „Los Godos“, buvo keturi jos leidimai.
Apie savo knygose atskleistas istorines apgavystes J.Statkutė de Rosales kalba taip: „Baltų tautų istorijos atžvilgiu tas praleistas Europos istorijos etapas yra didžiulė skriauda lietuvių tautos praeičiai, ikimindauginei Lietuvai, jos dabarčiai ir ateičiai.“
J.Statkutės de Rosales biografija
Gimė 1929 m. Linkaičiuose, mokėsi Paryžiuje, kur tėvas studijavo teisę.
Karui baigiantis iš Kauno pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV.
1960 m. ištekėjo ir apsigyveno Venesueloje.
Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.
1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.
Ilgai bendradarbiavo Klivlando (JAV) laikraštyje „Dirva“, turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo País“.
Moka ispanų, senąją ispanų, vokiečių, prancūzų, anglų, lotynų ir, žinoma, lietuvių kalbas.
Užaugino penkis sūnus, su kuriais kalbasi lietuviškai, o su vyru, žinomu inžinieriumi – ispaniškai.
Namuose laikosi lietuviškų papročių, gamina lietuviškus valgius, bet gerbia ir vietos papročius.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
Tautos jėga vienybėje
1 Antradienis, 26 Liepa 2011 12:34
Mūsų tautos istorinės kildinimo šaknys tyrinėtos ir manau dar bus tyrinėjamos ne vieno kalbininko ar istoriko, tačiau jau dabar jų pateikti įrodymai tikrai neleis suabejoti mūsų tolimų protėvių karingumu.Tikiu,jog istorikai ir laikas, pasitelkę įrodančius šaltinius, nuspręs ar mus vadinti baltais ,gotais, gudais ar sarmatais, tačiau tikra viena-mes gyvenome ir gyvename savo protėvių ir jų priešų kraujų prigirdytoje žemėje, kurios istoriją kartais sugebame prisiimti tik tiek, kiek to panori KITI.
Mastyčiau, jog būdami puikūs kariai-mūsų protėviai kovėsi Romos imperijos karių gretose o kartais ir prieš ją.Didžiuotis reikia ne pačiu veiksmu o BŪTIMI, kuria tas ar kitas veiksmas istorijoje pagrindžiamas.
čia tai bent
0 Sekmadienis, 03 Liepa 2011 19:34
lietuvių protėviai užkariavo Romą?
Čia, kaip sakoma, griūk negyvas.
Bet net jeigu būtų tai tiesa - Romą būtų užkariavę ne Alaricho gotai, bet mūsišiai baltai - ar reikėtų tuo didžiuotis?

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: