Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-1 dalis Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 03 Rugsėjis 2010 09:57

Kai giedrą liepos 31 d. rytą entuziastingai nusiteikę pirmą kartą  Gedimimo pilies kalne kėlėme LDK Parko draugijos ir Vyčio  ženklo vėliavas bei sėmėme lietuviškos žemės saują, jautėmės pakiliai ir net nenujautėme, kokios stulbinančios staigmenos ir nelaukti siurprizai laukė mūsų Ukrainos žemėje.    

 Laida:

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

  Visą keturiolikos  dienų kelionę mus lydėjo kurį laiką vis dar džiuginusi šiluma, bet, riedant artyn į Pietus, perauganti į nepaliaujamą  karštį, su kuriuo bandėme "susitarti" ir prisiderinti. Saulėtas Ukrainos kraštas  dosniai atsilygino, suteikęs galimybę pasimėgauti  įspūdingomis maudynėmis po galingais kriokliais, atgaivinusiais ne tik kaitros nuvargintus mūsų kūnus, bet ir sielas. Čia papildytos skaidraus  šaltinio vandens atsargos gaivino dar ilgą kelią, kiekvienu gurkšniu primindamos krioklio didybę, suteiktą gaivą ir ramybę. Stabčiojimas tapo mūsų kelionės būtinybe, vis dažniau  ieškant vandens kelionės dulkėms ir  nuovargiui nuplauti. Kaip ir kiekvieno sustojimo metu privaloma tapusi akimirksniu ištirpstanti  gaivinančių ledų porcija...
     Nepamirštamos pirmosios maudynės  upelyje šalia vienuolyno, pakilus vėjui, dangumi ritantis grėsmingiems  debesims ir grasinant besiartinančiai audrai. Kurią vis tik patyrėme beveik jau  baigiantis kelionei. Kai nepasiekę Kijeve mūsų laukusios patogios nakvynės, tiesiai virš galvų žaibuojant ir griaudžiant, pakelyje statėmės palapines. Ir išgyventas nuostabus ramybės jausmas, kai vos spėjus sulįsti į jas, prapliupo liūtis...
    Stulbinančios tos nakvynės palapinėse, beveik visada statytose nakties tamsoje. Svaiginantys rytai prabudus ir tekančios ryto saulės šviesoje pamačius žavingus vaizdus, užuodus pelynų, čiobrelių, raudonėlių ir mėtų kvapus. Neužmirštami vakarai ir naktys prie laužo, kur išgertas pats skaniausias arbatos puodelis, suvalgytas sriubos, virtos iš visų likusių atsargų, dubenėlis. Kur  sudainuotas kelionės metu sukurtas himnas, nuo patirtų emocijų įgavęs  raudos motyvų, naujai ir sodriai nuskambėjusi sena gera daina...
    Įspūdinga neplanuota kelionė-dovana  garlaiviu,  vandens sūrumo "degustavimas" tolimiausiame taške prie Juodosios jūros, kur Vytautas Didysis girdęs savo žirgus. Visą kelią lydėję malonūs akiai reginiai: žydinčių saulėgrąžų geltonos jūros bangos, neaprėpiami kukurūzų, arbūzų ir melionų laukai, viliojantys vynuogienojai. Koks nepakartojamas  pakelyje pakelto obuoliuko, darže išrautos morkos skonis ! Koks malonumas gliaudyti  ką tik nuskintos saulėgrąžos sėklas. Koks žavus patirtas  pojūtis besimaudant upelyje ir kūnu netikėtai nubangavus vėsiai šaltinio versmei...
     Siurprizus patyrė ir  beveik 7000 kilometrų sukoręs autobusiukas, kartkartėmis supykdamas ir pora kartų sustojęs poilsio detalių pakeitimui. Išmušęs mus iš laiko grafiko, bet tuo pačiu suteikęs ir mums neplanuotus, bet smagius  atokvėpius. Nestebina, kad prireikė remonto šiam ištikimam geležiniam kelionės "draugui", klusniai vykdžiusiam keistus mūsų norus. Kartu su mumis jam teko kopti į kalnus, vinguriuoti laukais, klimpti giliose arimų vagose, strigti siauruose keliukuose ir irtis pro genamas karvių bandas...
    Neišdildomos spontaniškos akimirkos, panorus pasijusti lietuvių kunigaikščiu ir  pajodinėti laukuose besiganančiu žirgu,  nuogos naktinės vyrų maudynės "tyriausiame", tik  mėnulio šviesoje atsispindinčiame vandenyje, netikėtai sutiktas  lietuviškai švariai kalbantis ukrainietis...
    Neabejotinai jau pasimiršę  lengvesni ar stipresni sveikatos sutrikimai, alergija, kilusi nuo ilgai autobusiuke sklandžiusio aštraus pelynų kvapo. Nuslūgo patirtų nemalonių emocijų bangos, įsiplieskusios vienuolyne, nuslopo  piktžiuga, sulūžus vežimo ienai, išgaravo bet koks nuovargis.
    Išliko tik gražūs susitikimai, išgirsta įdomi  ir reikšminga informacija, pamatyti ir užfiksuoti įspūdingi daugiau ar mažiau išlikusių  pilių vaizdai, prasmingas ir šviesus keliamų vėliavų, beriamos žemės ritualas, paskutinį kartą atliktas vėlyvą naktį pačioje kelionės pabaigoje Gedimimo kalno papėdėje. Ir  nuo išgyventų emocijų patirtas jausmas,  kūnu perbėgant susijaudinimo virpuliams...
 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Žygis link LDK
1 Trečiadienis, 08 Rugsėjis 2010 20:52
Labai įdomi laida. Kurejams ačiū... Lietuvos istorijos vadoveliuose nesurasi nieko panasaus.Tikiuosi parodys daugiau tokiu laidų ir apšvies lietuvius tokius kaip as :) kurie domisi istorija,o informacijos lietuviu kalba mažai...sėkmės kūribinei grupei!!!
yvComment v.1.20.0