Kodėl lietuviai nebežino apie lietuviškas pirtis (5-dalis) Spausdinti
Parašė   
Penktadienis, 26 Birželis 2009 00:00

Rusiška pirtis – blogos pirties sinonimas

Bet kodėl lietuviai patys nežino apie savo fantastines garines pirtis, kodėl jie nemoka taip reklamuotis ir girtis savo pirtimis, kaip tai daro suomiai su estais, po visą pasaulį išgarsinę savo karšto oro pirtis – saunas?..
Rusams okupavus Lietuvą, jos patriotai pradėjo partizaninį karą. Lietuvos kaimuose, vienkiemiuose beveik prie kiekvieno namo buvo pirtis, dažnai jos būdavo kaimo pakraščiuose, palei upes ar ežerus ir jose dažnai apsilankydavo partizanai, čia ir nusiprausdavo, ir pasišildydavo. Todėl Rusijos KGB specialiu įsakymu liepė nugriauti visas kaimų ir vienkiemių pirtis, retai kur jos išliko, tad ir naujosios kartos lietuvaičiai apie lietuviškas garines pirtis nieko jau nebežino, neišmano, o rusiškomis jas pradėjo vadinti tada, kai sovietmečiu buvo pradėtos statyti visuomeninės pirtys miestuose, miesteliuose ir net kolchozuose. Šiose pirtyse būdavo prausiamasi, maudomasi ir kartais, jei mokėdavo geriau įrengti pėryklą, net periamasi. Prausiamasi būdavo iš rusiškų metalinių „tazikų“, kuriuose žmonės atsinešdavo karštą ar šaltą vandenį.
Senieji žmonės, dar puikiai atmindami tikrųjų lietuviškų garinių pirčių teikiamus malonumus ir neapsakomą palaimą, pasityčiodami tas visuomenines sovietines pirtis vadindavo „rusiškomis pirtimis“. Va, taip ir prigijo patyčiomis vadintų visuomeninių sovietinių pirčių pavadinimas „rusiškomis garinėms pirtims“.
Prie šio pavadinimo išplitimo prisidėjo ir sovietinės nomenklatūros, ypač kolchozų pirmininkų ir partorgų žymiai vėliau įrengiamos prašmatnios pirtys, kuriose savaitgaliais komunistiniai šulai ne tiek garindavosi, kiek keldavo daugiadienes orgijas girtuokliaudami ir paleistuvaudami.
Šiandien, kai verslininkai savo garines pirtis reklamuodami vadina „rusiškomis pirtimis“, taip ir norisi jų paklausti -  ar tai yra duonkepės krosnys, ar tai yra ypatingai prasti patyčias sukeliantys įrenginiai?

Sovietinės okupacijos metais lietuviškų garinių pirčių nebuvo daug. 1987 m surašymo duomenimis Lietuvos kaimuose jų buvo tik per 30 000 (čia liko neįskaičiuotos pirtys, įrengtos sodo nameliuose, gyvenamuosiuose namuose, jų rūsiuose). Sovietmečiu labai išpopuliarėjo suomiškos pirtys-saunos. Prabangias, reprezentacines, gražiausiuose vietose prie ežerų, upių, tvenkinių statėsi komunistinės nomenklatūros šulai, ministerijų vadovai, gamyklų direktoriai, kolchozų ir net didesnių įstaigų vadovai.
Šiandien Vilniaus valdžios žmonės, higienistai, medikai ir šiaip visokie veterinarai, valdininkų išmone patapę higienos ir sveikatos šulais, sukritę į vonias savo tingiomis smegenėlėmis negali suvokti pirčių naudos lietuvių tautos savasčiai, gyvensenai, buičiai, sveikatai ir higienai...

Sveikiausia pirtis - lietuviška garinė pirtis

1 - pėrykla; 2 -plautai; 3 - suolai; 4 – vandens bakas; 5 - krosnis; 6 -įėjimas; 7 - priepirtis

Jei rusai pėrimuisi naudoja daugiausia beržines vantas (su laiku išmoko pertis ąžuolinėmis, kadaginėmis bei dilgėlių vantomis), tai lietuviai vieninteliai visame pasaulyje pėrimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų vantas!!!
Lietuviai vieninteliai pasaulyje savo garsiosiose garinėse pirtyse profilaktikos ir gydymo tikslams darosi įvairiausių medų (lauko gėlių, viržių, liepų, grikių, miško ir pan.) masažą, garinėms inhaliacijoms naudoja įvairų vandenį – pelkių, šaltinių, upių, ežerų, lietaus, taip pat girų, alų, midų, degtinės, 60 vaistažolių nuovirų ir antpilų skiedinius (geri pirtininkai iki šių dienų žino tų skiedinių proporcijos, beje, jos žinomos ir man). Tik visiški nemokšos ant įkaitintų akmenų pila gryną alų ar midų, - iš karto matyti, kad apie lietuviškas garines pirtis tokie žmogeliai nieko neišmano. Be to lietuviai savo pirtyse mėgsta ir naudojasi kontrastinėmis oro ir vandens procedūromis, apsipylimais šaltu vandeniu, maudymosi eketėse, murkdymosi šaltame vandenyje kubiluose,  voliojimosi sniege. 

 A.Vincentas Sakas 

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2