Ar mums reikalinga genetiškai modifikuotų arganizmų (GMO)? Spausdinti
Parašė   
Trečiadienis, 22 Balandis 2009 20:50

Ar mums reikia genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)?
 
Parduotuvių lentynose gausu genetiškai modifikuotų produktų. Genetiškai modifikuotos kultūros skverbiasi ir į mūsų laukus: prieš dvejus metus Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Monsanto“ bandė gauti leidimą sėti Lietuvoje eksperimentinius GMO kukurūzus, tačiau Aplinkos ministerija bandymų Kėdainių rajone daryti neleido. Neseniai amerikiečių bendrovė su tuo pačiu prašymu antrą kartą kreipėsi į Lietuvą. Genetiškai modifikuotus kukurūzus savo šalyse yra uždraudusios Prancūzija, Austrija, Vengrija, Liuksemburgas bei Graikija.

Kol mokslininkai ginčijasi, siūloma skelbti moratoriumą GMO visoje Lietuvoje, kol bus visapusiškai ištirtas tokių organizmų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Ar mums būtinas toks moratoriumas? Ką reiškia genetiškai modifikuoti produktai mūsų žemėje ir ant mūsų stalo?
Genetiškai modifikuoti produktai gresia palikuonims.

Vincentas SAKAS, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas:
— Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) — tai organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu. Taikant genų inžineriją, vieno augalo arba organizmo genas perkeliamas į kito augalo geną. Sukuriamas naujas augalas, kurio genetinė medžiaga yra pakitusi ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti natūraliu būdu.

GM produktai mūsų kartai dar nespės pakenkti, o anūkai ir proanūkiai išsigims. Mūsų vaikai jau dabar kone visi gimsta alergiški. Trečiojoje kartoje padaugės apsigimusių, protiškai atsilikusių vaikų.

Pateiksiu pavyzdį. Atlikau eksperimentą. Paėmiau pieniškų dešrelių, kurios, rašoma, yra vitaminizuotos, skirtos vaikams. Jas sumaliau ir patręšiau dirvą. (Beje, šiose dešrelėse nėra nė gramo mėsos, jos pagamintos iš modifikuotos sojos baltymų ir visokių priedų.) Kitą žemės plotą šalia palikau netreštą.
Netreštame lauke išaugo gražūs, žali, laibi, aukšti žilvičiai. O pamatęs, kas išaugo tame, kuris buvo patreštas dešrelėmis, buvau sukrėstas. Patreštieji žilvičiai išaugo raityti, išdrikę, nugeibę, vos gyvi.

Jeigu dešrelės būtų buvusios pagamintos iš grynos mėsos, augalas tokios trąšos nė nebūtų pajutęs.
Kadangi išsigimsta jau pirmoji augalų karta, genetiškai modifikuotos augalų veislės duoda dvigubą, o kartais ir trigubą derlių. Suprantama, juos auginti labai pelninga.

Lietuvoje jau beveik nebeliko duonos, vieni cheminiai pūrikliai. Natūralaus pieno, grietinės pas mus taip pat nėra. Iš ūkininkų supirktas pienas perdirbėjų pirma paverčiamas pieno milteliais, o vėliau iš jo gaminamas pienas — taip greičiau, pigiau ir daugiau.

Šiemet balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje. Apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje niekur neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandelių, riestainių.
Neradau ir natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: šaltai ir karštai rūkytų kumpių su kaulu ir be kaulo, šoninių, nugarinių, lašinių palčių ir taip toliau.
Visi parduodami mėsos gaminiai buvo smarkiai chemizuoti: konservuoti, prišvirkšti cheminių ingredientų, maišomi su genetiškai modifikuotais baltyminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais.

Neradau ir tikrų, natūralių pieno produktų.
Lietuvos žemelė greitai taps tik kurui skirtų karklų ir energinių javų gamykloms augykla.
 
Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas skelbia:
Išsigimėliai:
 „Genetiškai modifikuotos augalų veislės duoda dvigubą, o kartais ir trigubą derlių. Suprantama, juos auginti labai pelninga.“

LAST_UPDATED2