Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 9 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Išdavikai ar išduotieji? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Sekmadienis, 05 Balandis 2009 21:51

Lietuviai visgi išmintinga tauta. Šimtmečiais naikinta ir nesunaikinta. Kare žūti nėra jau toks didvyriškas poelgis, geriau išgyvent ir naudą atnešt. Bėga kaip bėgo nuo mirties į svečias šalis ne tam, kad išduot ar palikt Tėvynę, kai Tėvynė juos išdavė, o tam, kad išgyventi.
Jokios kitos ES valstybės nepatyrė tokio sovietinio okupacinio režimo represijų mąsto ir žiaurumo kaip Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. Pagal žiaurumą ir aukų skaičių išskirtiniausias 1941 metų „juodasis birželis“. Pagal masiškumą ir organizavimo slaptumą – 1948 m. gegužės 22 d. (kodu „Vesna“), 1949 m. kovo-balandžio mėnesiais (kodu „Priboj“), 1951 m. spalio mėnesio (kodu „Osen“) trėmimai. Dabar, kai jau iššifruoti KGB slaptai sudaryti tremtinių vardiniai sąrašai, šios ir vėlesnių represijų akcijos laikomos Baltijos tautų genocidu.
Paskaičiuokim kiek Lietuvių pasitraukė (emigravo) iš Lietuvos dabar ir pamatysime kokio mąsto vykdomas tautos genocidas ir kas už tai turėtų atsakyti?
Koks kodas vykdomas dabar?

P.s.: praeitą savaitę Lietuvoje dar prisidejo apie 9000 bedarbių - ir taip kiekvieną savaitę nuo 7000 iki 10 000 žmonių netenka darbo.....
Todėl tam, kad išgyventi, siūlau trauktis iš Lietuvos. Karalių apsprendžia ne karalystė, o svita.
Gal tuomet, kai dauguma išvažiuos ir įvyks permainos, galiausiai atsiras galimybė likusiems rasti bent kokį darbą...........................

/citata/ Stasys Jakeliūnas:
Na, o dabar, kai jau turėtų būti akivaizdu, kad ne visos ekonominės krizės Lietuvoje šaknys glūdi už Atlanto, galime pabandyti sudaryti savąjį krizės kaltininkų sąrašą.
Tai žmonės, kurie 2004–2008 metais užėmė atitinkamus postus ir turėjo efektyviai valdyti į šalį ateinančius didžiulius pinigų srautus, neleisti kilti nekilnojamojo turto burbului, valdyti kitus infliacinius procesus bei pasirūpinti finansinio rezervo sudarymu.
Jie ir jų patarėjai privalėjo įžvelgti išorės grėsmes ir pasirengti jas neutralizuoti arba bent jau sušvelninti globalios finansų krizės poveikį. Juk krizė JAV prasidėjo 2007 metais ir buvo naivu manyti, kad ji aplenks Lietuvą. Įdomu, kokia komisija galėtų įvertinti šių žmonių nusikalstamą aplaidumą, nekompetenciją ir atsakomybę?
1.R.Šarkinas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas
2.A.M.Brazauskas – buvęs ministras pirmininkas
3.G.Kirkilas – buvęs ministras pirmininkas
4.Z.Balčytis – buvęs finansų ministras
5.R.Šadžius – buvęs finansų ministras
6.V.Navickas – buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir ūkio ministras
7.B.Vėsaitė – buvusi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė
8. J.Lionginas – buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Tai preliminarus ir galbūt nepakankamai išsamus sąrašas. Žurnale „Time“ paskelbtas sąrašas žymiai ilgesnis, jame matome daug finansinių institucijų vadovų pavardžių.
Tačiau manau, kad atsakomybė pirmiausia turėtų tekti valdžios institucijoms ir jų vadovams, kurie turėjo užtikrinti makroekonominį ir finansinį stabilumą Lietuvoje. Tuo labiau, kad bent jau „Swedbank“ vadovai, tiesa, kol kas ne Lietuvoje, jau pripažįsta savo klaidas.
Beveik visi šio sąrašo nariai – „buvusieji“, išskyrus R.Šarkiną, kuris bando aiškinti, kad gyventojai patys kalti dėl nepamatuoto skolinimosi, o jis pats ir visas Lietuvos bankas čia niekuo dėtas.
Įdomu ir tai, kad kai kurie piliečiai iš šio sąrašo vėl siūlosi gelbėti Lietuvą, teigdami, kad jų valdymo laikais Lietuvos ekonomika sėkmingai augo. Ekonomika dar sėkmingiau, t.y., sparčiau, augo Latvijoje. Žinome, kuo visa tai kaimynams baigėsi – dviženklis BVP augimas jau virto dviženkliu nuosmukiu, o TVF suręsto pagalbos paketo Latvijai apimtis siekia net 35 proc. šios šalies BVP. Dėl šios „paramos“, kaip prognozuoja pats TVF, Latvijos valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 10 proc. BVP iki beveik 50 procentų.
Nors to tikrai nelinkiu, manau, kad netrukus vis dėlto ir mes būsime priversti prašyti TVF pagalbos. To paties TVF, kurio misijos praėjusių metų pabaigoje Latvijoje vadovas C.Rosenbergas fenomenalų Latvijos ekonomikos augimą 2004–2007 metais apibūdino labai paprastai: tai tebuvo viso labo didelis burbulas.
Manau, kad šis jo apibūdinimas didele dalimi tinka ir Lietuvai. Suprantama, galėsime paklausti ir jo paties, jeigu šį pavasarį sulauksime jo vadovaujamos misijos Lietuvoje.
Na, o prieš skolinantis iš TVF ar kitų institucijų būtina atsakyti į svarbų klausimą – kaip efektyviai panaudoti skolintas lėšas, kad ne tik būtų sušvelninti krizės padariniai, bet ir sukurtos prielaidos tvariai ekonomikos plėtrai ateityje.
Juk tie daugiau kaip 50 mlrd. litų, kuriuos „importavome“ per beveik penkerius buvimo ES metus ne tik neapsaugojo mūsų valstybės nuo šios krizės, bet netgi, atrodo, pagilins ją. Beje, apie tai, kad taip gali atsitikti, taip pat rašoma vienoje neseniai atliktoje TVF studijoje.
O priežastis, kaip savo knygoje „When Markets Collide“ (2008 m. p.177) rašo M.El-Erianas, ta, „kad pinigų antplūdis paskatina nuostatas ir veiksmus, kurie nedera su ilgalaikiais valstybės tikslais ir pamatiniais jos veikimo bei valdymo principais“. Ir tai, matyt, taikytina ne tik Lietuvos valdžios, bet ir dalies verslo bei komercinių bankų atstovams. Galbūt tai taip pat galime laikyti viena iš krizės Lietuvoje priežasčių.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: