Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Lazdynų pilis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Parašė   
Antradienis, 12 Lapkritis 2013 21:42

Apie gražius sumanymus
Jau bemaž aštuonetą metų šalia Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmų esančiame šile, apsuptas aukšta tvora nuo smalsuolių akių, stūkso pilį primenantis statinys. Važiuojant Laisvės prospektu, raudonų plytų bokštai dėmesio nepatraukia, mat yra apsupti ūksmingo pušyno. Tačiau vos įžengus į mišką, jo nepastebėti neįmanoma.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas ! 
Šio statinio užsakovas žinomas verslininkas ir renginių organizatorius Vytenis Urba neslepia, kad dėl dabartinės pilies būklės jam skauda širdį. Kadaise šioje, buvusio viešojo tualeto vietoje, verslininkas sumanė iškelti viduramžių pilį. Norėjosi šio to išskirtinio, juolab, kad reikiamos patirties Vytenis Urba tikrai turi. Apie tai byloja ir jo globoje esanti Vilniaus mieste vykstanti Kaziuko mugės šventė.
Pagal sumanymą šioje pilyje dar 2005-aisiais duris turėjo atverti lietuviškų patiekalų restoranas, o tiksliau – visas kultūros centras: virti amatininkų gyvenimas, rankdarbių ir šiaip įvairiausių papuošalų gamyba, arbatos gėrimo bei maisto gamybos tradicijų demonstravimas, turėjo skambėti dainos ir kardų žvangėjimas, senovės kariūnų, menančių mūsų krašto praeitį, pasirodymai... Tačiau aukšta tvora mena apie neišsipildžiusius lūkesčius, pamirštą naudą miestui ir jo svečiams.
Tai, kas turėjo būti čia, - sumanymas išties vertas dėmesio. Tačiau šiuos Vytenio Urbos planus sužlugdė statybų inspekcija - pilies statybos jau metų metus išgyvena sąstingį. Laikas eina, o tvirtovė stovi.
Tiesa, dėl įstrigusių statybų  yra ir paties statytojo kaltės: pradėjus statyti pastatą buvo nukrypta nuo pradinio jo projekto – pakoreguotas stogas, įkomponuotas balkonas ir taip viršytas aukštingumas bei užstatymo plotas. Dėl šios priežasties atitinkamos institucijos priėmė sprendimą įšaldyti statybas, iškelta sąlyga pakoreguoti projektą. Tačiau viskas kur kas sudėtingiau nei atrodo. „Popierizmas nėra paprastas. Be to, keičiasi valdžios. Vienam suderinimui reikia kito suderinimo, o kad tas suderinimas butų  - reikia dar kito...“ Štai toks užburtas ratas.
Ir jei kam atrodo, kad šis pastatas – kičas, tai kas tuomet puskalnis šalia Seimo ar meno kūriniu vadinami vamzdžiai Nėries pakrantėje Vilniuje? Gal visgi reikėtu susimastyti, ką prarandame ir ką galima laimėti? Masinės emigracijos priežasčių toli ieškoti nereikia... Lazdynų pilies istorija - tik vienas atvejis iš daugybės mūsų krašte vykstančių keistenybių, lydimų pykčio, skandalų, principų, valdžios demonstravimo, švaistomų pinigų.
O galėtų būti kitaip: valstybė rūpinasi savo piliečių gerove, skatina verslą, puoselėja senuosius amatus, padeda naujų idėjų plėtrai; pagaliau priima regionų politiką ir savo jauniems piliečiams už simbolinį mokestį suteikia žemės sklypus – tam, kad jaunos šeimos kurtųsi, leistų šaknis, gyventų ir dirbtų čia, gimtajame krašte; šabakštynai ir apleisti plotai taptų gyvenami, statant namus atsirastų naujų darbo vietų, o čia įsikūrę mokesčius mokėtų ne svetur, o savai valstybei. Tuomet ir žemės užsieniečiams parduoti nereikėtų, nes savi čia gyventų... Ir svetur geresnio gyvenimo dairytis nereiktų.
Labai norisi tikėti, kad neprireiks dar dviejų Seimo kadencijų tam, jog būtų priimti paprasti, panosėje esantys sprendimai, kad valdžia pagaliau liausis vijusi lauk iš šalies savus piliečius.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Idėja
1 Ketvirtadienis, 05 Gruodis 2013 01:18
Graži svajonė ir idėja, o straipsnis šypseną sukėlė. Būtų gerai jei tokia mintis ne į vieną galvą ateitų, gal tada ir ledai prajudėtų

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: