Bioenergetika Lietuvoje Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 05 Lapkritis 2013 21:45

  Kasdien vis labiau brangstant iškastiniams energetiniams šaltiniams, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja susidomėjimas atsinaujinančia energija, kurios ištekliai yra gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės šviesa, vėjas, upių tekėjimas, jūrų bangavimas, potvyniai ir atoslūgiai, biomasės augimas, geoterminė energija.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas ! 

Seniausias, labiausiai paplitęs ir plačiausiai naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis yra biomasė, besiskirianti nuo kitų šaltinių tuo, kad kaupia Saulės energiją. Tarp visų egzistuojančių energijos šaltinių bioenergija yra laikoma perspektyviausiu tvarios ir saugios energijos šaltiniu Europoje.
Didžiąją dalį šiuo metu iš biomasės pagaminamos energijos sudaro šiluma, gaunama deginant medieną, šiaudus, energetinius augalus, durpes, skiedras, komunalinės ir kitas degias atliekas. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras, kur kas lengviau išgaunama nei kitos kuro rūšys, ir gali būti eksploatuojama mažiau aplinką teršiančiais įrengimais.
Lietuvai atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo plėtra ypač svarbi yra siekiant energetinės nepriklausomybės ir energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimo. Esame įsipareigoję ir Europos Sąjungai, kad iki 2020 metų, naudodami atsinaujinančius energijos išteklius savo šalyje pagaminsime net 60 % centralizuotai tiekiamos šilumos, o bendrą visos suvartojamos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių, rodiklį padidinsime iki 23 procentų.
Lietuva turi milžiniškus atsinaujinančių energijos išteklių resursus, kurie gali būti naudojami šilumos bei elektros energijos ar biokuro gamybai. Tinkamai sutvarkius turimos biomasės ūkį, iš savų resursų galėtume pasiaminti net apie 70 dabartinio energijos poreikio ir taip ne tik pasiekti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus reikalavimus, bet ir gerokai juos viršyti.
Lietuvoje gausu įvairių biomasės rūšių, tačiau populiariausias kol kas medienos kuras. Tačiau be miškų, Lietuvoje yra ir kitų šildymui tinkamo biokuro gamybos šaltinių. Mažai naudojami arba visai nenaudojamos ištekliai yra žemės ūkio atliekos, durpės, komunalinių ir kitų degių atliekų biomasė, biodujos ar nutekamųjų vandenų dumblas. Šių resursų panaudojimo plėtrą ateityje, be abejonės, būtina vystyti ir populiarinti.
Siekiant, kad biokuras Lietuvoje taptų svarbiausia šilumos gamybos žaliava ir sudarytų apie 65 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, šio tikslo įgyvendinimui reikia ne tik milžiniškų investicijų, bet ir didžiųjų šilumos gamintojų iniciatyvos pertvarkyti savo ūkius biokuro naudojimui. Šiuo metu didžiuosiuose miestuose biokurą naudojantys gamybos šaltiniai kol kas sudaro palyginti nedidelę dalį visų pajėgumų, o didesnioji dalis šilumos vis dar gaminama gamtinėmis dujomis. Bet investicijos ir šilumos ūkio perėjimas prie biokuro neduos siekiamo rezultato, jei didėjanti biokuro paklausa neatitiks šio ištekliaus pasiūlos. Dėl tiekėjų stokos biokuras toliau brangs, o Lietuvos gyventojai realios naudos nepajus – šildymo kaina apčiuopiamai nesumažės. Todėl būtina imtis priemonių, kad augant biokuro paklausai, kartu augtų ir biokuro tiekėjų skaičius, ir konkurencija tarp jų didėtų.

 

LAST_UPDATED2