Lietuva garsi lazerių pramone Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 08 Spalis 2013 19:30

Lietuva pasaulyje garsi lazerių pramone

Kuo pasaulį gali nustebinti maža posovietinė valstybė, teturinti kiek daugiau nei tris milijonus gyventojų? Tai mokslo tyrimų laimėjimai, įsitikinę Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai. Lazerinės technologijos – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kurioje Lietuva tvirtai pirmauja pasaulyje.
 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !
Lazerių klasteris daugiausia orientuojasi į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą ir tuo lenkia kitas tradicinės gamybos sritis. Jokia kita pramonės šaka Lietuvoje nedominuoja pasaulinėse rinkose, o štai lietuvių kuriami pikosekundiniai lazeriai sudaro daugiau kaip pusę, femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai – net apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Be to, lietuviški lazeriai vis plačiau naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir diegiami pramonėje, medicinoje.
 
Lietuvos lazerinių technologijų įmonių atsiradimą Lietuvoje paskatino nuo 20 a. septintojo dešimtmečio Vilniaus universitete ir Fizikos institute vykdyti moksliniai tyrimai. Daugelis dabar veikiančių šios srities įmonių susikūrė 1985–1995 metais ir buvo natūrali mokslinių tyrimų tąsa. Šių įmonių steigėjai – mokslo įstaigas palikę mokslininkai ir inžinieriai, norėję savo žinias bei patirtį pritaikyti praktikoje.
 
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 15 lazerių technologijas kuriančių ir diegiančių bendrovių. Nemažai jų įsikūrusios prie mokslo įstaigų, kad mokslas ir verslas bendradarbiautų tiesiogiai.
 
Tikslas – efektyvesnė gamyba
 
Kam reikalinga ši mokslo ir verslo sąjunga ir kodėl lazerių gamyba yra prioritetinė sritis, į kurią verta investuoti?
 
Pasaulyje lazeriai tapo ypač paklausūs siekiant didinti gamybos procesų efektyvumą ir spartą. Nuožmi konkurencija ir globalizacijos dėsniai verčia pasaulio pramonės gigantus efektyvinti savo veiklos procesus. Ši tendencija ypač ryški Japonijoje, kur taip siekiama grumtis su ekonomikos krizės padariniais.

Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai turi ką pasiūlyti užsienio šalių partneriams. Faktai rodo, kad metinės šios produkcijos pardavimo sumos jau priartėjo prie 100 mln. litų. Vidutinis metinis sektoriaus augimas yra apie 20 proc., o per pastaruosius penkerius metus pardavimas išaugo 2,4 karto.
 
Lietuvos lazerių pramonė eksportuoja 86 proc. produkcijos ir didžioji jos dalis yra parduodama Europoje ir Šiaurės Amerikoje – į šiuos žemynus tiekiami trys ketvirtadaliai produkto. Be to, sparčiai augant Azijos ekonomikai vis daugiau lazerių parduodama šiame regione – Azijai ir Okeanijai šiuo metu atitenka daugiau 20 proc. viso eksporto.
 
Daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams
 
Kokiais produktais Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai gali nustebinti pasaulį? Didžiausią lazerių pardavimo pasaulyje dalį sudaro technologijos ir produktai, skirti medžiagoms apdirbti bei naudojami komunikacijos, optinės atminties įrenginiuose. Todėl Lietuvos lazerių sektorius yra nusitaikęs į šį didžiausią medžiagoms apdirbti skirtų lazerių sistemų sektorių. Daugelyje pramonės šakų tokios technologijos kaip lazerinis pjovimas, graviravimas, suvirinimas, gręžimas jau seniai yra įsitvirtinusios, o naujų plėtros galimybių atveria naujosios technologijos – šviesolaidiniai bei itin trumpų impulsų lazeriai.

Lietuvos lazerių pramonės įmonės didžiąją dalį pajamų uždirba kurdamos lazerius mokslinių tyrimų rinkai – mūsų šalies įmonių produkcija sudaro beveik 10 proc. pasaulinės šio sektoriaus rinkos. Statistika rodo, kad pasaulinė moksliniams tyrimams skirtų lazerių rinka nuo 2003 m. išaugo 33 proc. ir 2008 m. sudarė 181 mln. JAV dolerių.

Lazerinis mikroapdirbimas vis plačiau taikomas ir gaminant saulės elementus. Brangstant naftai, mažėjant jos atsargoms smarkiai auga alternatyvios energetikos poreikis. Ekspertų pastebėjimu, saulės elementų gamyba artimiausius dešimt metų augs 25–35 proc. Mikroapdirbimo technologijomis saulės elementams gaminti prieš kelerius metus susidomėjo, jas sėkmingai pradėjo plėtoti ir Lietuvos lazerių kūrėjai.
 


Unikali pramonė

Lietuvos lazerių pramonė yra unikali. Mat visos įmonės atsirado kaip privačios iniciatyvos, be jokių užsienio investicijų ar tiesioginių valstybės dotacijų.

Ar žinote, kokius prietaisus Lietuvos lazerių laboratorijose dirbantys mokslininkai juokaudami vadina „cepelinų“ – nacionalinio lietuvių valgio – vardu? Ogi bendrovių „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ gaminamus parametrinius šviesos generatorius ir stiprintuvus, užimančius apie 80 proc. pasaulinės tokių produktų rinkos.

Parametriniai šviesos generatoriai keliolikoje didžiausių pasaulio mokslo centrų naudojami ultraspartiesiems vyksmams medžiagose tyrinėti. Lazerinių technologijų įmonė „Ekspla" užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir vienintelė pasaulyje gamina SFG spektrometrus, skirtus medžiagų paviršiui tirti. Daugiau kaip 90 proc. produkcijos ši įmonė eksportuoja į 40 šalių, jos klientų vardai žinomi visame pasaulyje – „Hitachi" ir „Mitsubishi" tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir kartinių oro pajėgų centrai.

„Ekspla" yra viena iš „Eksmos" grupės, jau ketvirtį amžiaus dirbančios aukštųjų technologijų srityje, įmonių. Ji kuria ir gamina lazerius, „Optolita” taip pat kuria, gamina ir, naudodama „Eksma Optics” prekinį ženklą, parduoda optikos komponentus mokslo institucijoms bei lazerius ar optikos prietaisus gaminančioms įmonėms. Lietuviški produktai su „Eksma Optics” ženklu yra eksportuojami į 46 pasaulio šalis.

Praėjusiais metais „Ekspla” įkūrė savo atstovybę Kinijoje. Jos vadovas Raimondas Kondrotas akcentuoja: „Kinija siekia išplėtoti savo pramonę į aukštos pridėtinės vertės sektorių, todėl mūsų kuriami lazeriai čia suranda vis didesnį pritaikymą šiuolaikinėje mikroelektronikos, saulės baterijų pramonėje. Būdami vietoje galime lengviau bendradarbiauti su lazerių komponentų gamintojais, tiekiančiais patrauklios kokybės ir kainos gaminius“.

Dar viena Lietuvos kompanija, tvirtai pirmaujanti užsienio rinkose, – „Šviesos konversija". Tai daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė, 95 proc. produkcijos eksportuojanti į 35 pasaulio šalis. Inovatyvia metų įmone pripažinta „Šviesos konversija" kartu su „Ekspla" yra įsigijusi JAV kompaniją „Altos Photonics", platinančią lazerines sistemas Šiaurės Amerikoje. 80 proc. produkcijos eksportuojanti „Altechna" kuria saulės elementų lazerinio apdirbimo sistemas. Pastaruoju metu įmonė sukūrė ir pasaulinei rinkai pristatė naują mikrolazerį ir didelės galios diodų valdiklį lazeriams.
 
Yra ir daugiau šios pramonės šakos įmonių. „Optida" specializuojasi optinių technologijų srityje, gamina optinius elementus lazeriams. „Geola Digital" kuria impulsinius lazerius holografijai, moksliniams tyrimams. O štai prieš 20 metų paprasčiausiame garaže įkurta „Standa" šiuo metu yra viena žymiausių Europos bendrovių, projektuojančių bei gaminančių fotonikos srities tiksliąją mechaniką.
 
Lietuviai yra pripažinti pasaulyje
 
Lietuvos mokslininkai yra pripažįstami ir svetur, jie kviečiami į žinomus pasaulio universitetus ar kitus mokslo centrus. Štai Almantas Galvanauskas, dar sovietmečiu dirbęs Lietuvos puslaidininkių fizikos institute, šiandien yra pripažintas Mičigano (JAV) universiteto mokslininkas. Jo mokslinių tyrinėjimų erdvė – šviesolaidinių lazerių technologija ir praktinis jų pritaikymas. Profesorius A. Galvanauskas sako, kad lazerių srities mokslininkai pasaulyje žinomi panašiai kaip Lietuvos krepšininkai. Jis paminėjo lietuvio profesoriaus A. Piskarsko pavardę, taip pat Amerikoje žinomas Lietuvos įmones „Ekspla", „Eksma" ir „Šviesos konversija".
 
Pastaroji, pasak A. Galvanausko, garsėja savo naujais kietakūniais ultratrumpų impulsų lazeriais, kurie ryškiai pranoksta panašaus tipo prietaisus, parduodamus pasaulinių lazerių pramonės lyderių.
 
Lietuvos vardą pasaulyje garsina ir kiti užsienyje produktyviai dirbantys mokslininkai. 1999 m. Vilniaus universiteto absolventas Andrius Baltuška kartu su kolegomis Groningeno universitete (Olandija) sukūrė lazerį, generuojantį patį trumpiausią pasaulyje šviesos impulsą (4,7×10–15 s). Šis laimėjimas įrašytas į Guinesso rekordų knygą. Tais pačiais metais Lietuvos mokslininkas Remigijus Gaška JAV įkūrė kompaniją „Sensor Electronic Technology“, kuri tapo viena garsiausių pasaulyje ultravioletinių puslaidininkių šviesos šaltinių gamintojų. Pati kompanija buvo pripažinta aukštųjų technologijų sėkmės pavyzdžiu („Success Story“) JAV.

Lazerių pritaikymas
 
Didžioji dalis pramonei skirtų lazerių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra naudojami metalo lakštams pjauti. Tai galingos sistemos, galinčios perpjauti 20–30 mm storio plieno lakštus. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 30 metalo lakštams pjauti skirtų lazerinių sistemų.

Lietuvoje taip pat plačiai naudojamas taškinis suvirinimas impulsiniais kietojo kūno lazeriais. Tokią įrangą naudoja dantų technikai ir juvelyrai.
 
Sparčiai plinta ir lazerinio ženklinimo bei graviravimo technologija, kurios privalumai – gamybos lankstumas ir nedidelės investicijos. Pavyzdžiui, saugantis klastočių lazeriniais įrenginiais pasuose, vairuotojo pažymėjimuose, kitose asmens dokumentuose įrašoma asmens informacija. Lazerinio graviravimo būdu gaminami ir antspaudai. Neseniai Lietuvoje buvo įkurtos kelios naujos įmonės, kurių specializacija – netradicinis pramoginių renginių, reklamos apšvietimas.

Apie 80 lazerinių sistemų yra naudojama Lietuvos medicinos įstaigose. Čia jos pritaikomos chirurgijoje, atliekant kosmetines operacijas, gydant odos ligas, vėžio diagnostikai ir t. t.
 
Ateitis – saulės energijai

 
 Kaip vystysis Lietuvos lazerių pramonė ateityje? Lietuvos mokslininkai neslepia, kad pastaraisiais metais šiai sričiai iškilo nemažai uždavinių, su kuriais nebus lengva susidoroti. Tam reikia steigti naujus mokslinius centrus, sujungiančius mokslo ir pramonės jėgas, panaudoti Europos Sąjungos paramą. Vilniuje, Saulėtekio slėnyje, kuriamas Jungtinis lazerinio medžiagų apdirbimo technologijų centras bus labai svarbus žingsnis skverbiantis į pramonės rinką.

Daug dėmesio ketinama skirti ir vienai perspektyviausių sričių – saulės energetikai. Lietuvoje gaminami lazeriai gali būti pritaikyti saulės elementams gaminti – kai kurios įmonės jau gavo ES struktūrinių fondų paramą naujoms gyvybiškai būtinoms technologijoms kurti.

Artimiausiu metu Lietuvos lazerių sektorius pasiūlys lazerių įrangą ir medicininių tyrimų rinkai.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Apie lazerius ir istoriją
1 Šeštadienis, 28 Gruodis 2013 01:21
Raminta
Džiaugiuosi, kad padarėte reportažą, apie šiek tiek primirštą sritį - lazerius - tačiau, kaip bebūtų gaila, kaip fiziko, dalyvavusio pirmojo lietuviško lazerio kūrime, dukra, turiu pasakyti, kad nusivyliau, jog nepaminėjote nei akademiko Jurgio Viščiako, nei jo sukurto lazerio VIJUKA, bei jo sukūrimo aplinkybių,o istorija apie sausio 13-osios įvykius galėtų būti pasakojama netaip atmestinai.
yvComment v.1.20.0