Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 27 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Lietuva garsi lazerių pramone PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 08 Spalis 2013 19:30

Unikali pramonė

Lietuvos lazerių pramonė yra unikali. Mat visos įmonės atsirado kaip privačios iniciatyvos, be jokių užsienio investicijų ar tiesioginių valstybės dotacijų.

Ar žinote, kokius prietaisus Lietuvos lazerių laboratorijose dirbantys mokslininkai juokaudami vadina „cepelinų“ – nacionalinio lietuvių valgio – vardu? Ogi bendrovių „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ gaminamus parametrinius šviesos generatorius ir stiprintuvus, užimančius apie 80 proc. pasaulinės tokių produktų rinkos.

Parametriniai šviesos generatoriai keliolikoje didžiausių pasaulio mokslo centrų naudojami ultraspartiesiems vyksmams medžiagose tyrinėti. Lazerinių technologijų įmonė „Ekspla" užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir vienintelė pasaulyje gamina SFG spektrometrus, skirtus medžiagų paviršiui tirti. Daugiau kaip 90 proc. produkcijos ši įmonė eksportuoja į 40 šalių, jos klientų vardai žinomi visame pasaulyje – „Hitachi" ir „Mitsubishi" tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir kartinių oro pajėgų centrai.

„Ekspla" yra viena iš „Eksmos" grupės, jau ketvirtį amžiaus dirbančios aukštųjų technologijų srityje, įmonių. Ji kuria ir gamina lazerius, „Optolita” taip pat kuria, gamina ir, naudodama „Eksma Optics” prekinį ženklą, parduoda optikos komponentus mokslo institucijoms bei lazerius ar optikos prietaisus gaminančioms įmonėms. Lietuviški produktai su „Eksma Optics” ženklu yra eksportuojami į 46 pasaulio šalis.

Praėjusiais metais „Ekspla” įkūrė savo atstovybę Kinijoje. Jos vadovas Raimondas Kondrotas akcentuoja: „Kinija siekia išplėtoti savo pramonę į aukštos pridėtinės vertės sektorių, todėl mūsų kuriami lazeriai čia suranda vis didesnį pritaikymą šiuolaikinėje mikroelektronikos, saulės baterijų pramonėje. Būdami vietoje galime lengviau bendradarbiauti su lazerių komponentų gamintojais, tiekiančiais patrauklios kokybės ir kainos gaminius“.

Dar viena Lietuvos kompanija, tvirtai pirmaujanti užsienio rinkose, – „Šviesos konversija". Tai daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė, 95 proc. produkcijos eksportuojanti į 35 pasaulio šalis. Inovatyvia metų įmone pripažinta „Šviesos konversija" kartu su „Ekspla" yra įsigijusi JAV kompaniją „Altos Photonics", platinančią lazerines sistemas Šiaurės Amerikoje. 80 proc. produkcijos eksportuojanti „Altechna" kuria saulės elementų lazerinio apdirbimo sistemas. Pastaruoju metu įmonė sukūrė ir pasaulinei rinkai pristatė naują mikrolazerį ir didelės galios diodų valdiklį lazeriams.
 
Yra ir daugiau šios pramonės šakos įmonių. „Optida" specializuojasi optinių technologijų srityje, gamina optinius elementus lazeriams. „Geola Digital" kuria impulsinius lazerius holografijai, moksliniams tyrimams. O štai prieš 20 metų paprasčiausiame garaže įkurta „Standa" šiuo metu yra viena žymiausių Europos bendrovių, projektuojančių bei gaminančių fotonikos srities tiksliąją mechaniką.
 
Lietuviai yra pripažinti pasaulyje
 
Lietuvos mokslininkai yra pripažįstami ir svetur, jie kviečiami į žinomus pasaulio universitetus ar kitus mokslo centrus. Štai Almantas Galvanauskas, dar sovietmečiu dirbęs Lietuvos puslaidininkių fizikos institute, šiandien yra pripažintas Mičigano (JAV) universiteto mokslininkas. Jo mokslinių tyrinėjimų erdvė – šviesolaidinių lazerių technologija ir praktinis jų pritaikymas. Profesorius A. Galvanauskas sako, kad lazerių srities mokslininkai pasaulyje žinomi panašiai kaip Lietuvos krepšininkai. Jis paminėjo lietuvio profesoriaus A. Piskarsko pavardę, taip pat Amerikoje žinomas Lietuvos įmones „Ekspla", „Eksma" ir „Šviesos konversija".
 
Pastaroji, pasak A. Galvanausko, garsėja savo naujais kietakūniais ultratrumpų impulsų lazeriais, kurie ryškiai pranoksta panašaus tipo prietaisus, parduodamus pasaulinių lazerių pramonės lyderių.
 
Lietuvos vardą pasaulyje garsina ir kiti užsienyje produktyviai dirbantys mokslininkai. 1999 m. Vilniaus universiteto absolventas Andrius Baltuška kartu su kolegomis Groningeno universitete (Olandija) sukūrė lazerį, generuojantį patį trumpiausią pasaulyje šviesos impulsą (4,7×10–15 s). Šis laimėjimas įrašytas į Guinesso rekordų knygą. Tais pačiais metais Lietuvos mokslininkas Remigijus Gaška JAV įkūrė kompaniją „Sensor Electronic Technology“, kuri tapo viena garsiausių pasaulyje ultravioletinių puslaidininkių šviesos šaltinių gamintojų. Pati kompanija buvo pripažinta aukštųjų technologijų sėkmės pavyzdžiu („Success Story“) JAV.

Lazerių pritaikymas
 
Didžioji dalis pramonei skirtų lazerių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra naudojami metalo lakštams pjauti. Tai galingos sistemos, galinčios perpjauti 20–30 mm storio plieno lakštus. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 30 metalo lakštams pjauti skirtų lazerinių sistemų.

Lietuvoje taip pat plačiai naudojamas taškinis suvirinimas impulsiniais kietojo kūno lazeriais. Tokią įrangą naudoja dantų technikai ir juvelyrai.
 
Sparčiai plinta ir lazerinio ženklinimo bei graviravimo technologija, kurios privalumai – gamybos lankstumas ir nedidelės investicijos. Pavyzdžiui, saugantis klastočių lazeriniais įrenginiais pasuose, vairuotojo pažymėjimuose, kitose asmens dokumentuose įrašoma asmens informacija. Lazerinio graviravimo būdu gaminami ir antspaudai. Neseniai Lietuvoje buvo įkurtos kelios naujos įmonės, kurių specializacija – netradicinis pramoginių renginių, reklamos apšvietimas.

Apie 80 lazerinių sistemų yra naudojama Lietuvos medicinos įstaigose. Čia jos pritaikomos chirurgijoje, atliekant kosmetines operacijas, gydant odos ligas, vėžio diagnostikai ir t. t.
 
Ateitis – saulės energijai

 
 Kaip vystysis Lietuvos lazerių pramonė ateityje? Lietuvos mokslininkai neslepia, kad pastaraisiais metais šiai sričiai iškilo nemažai uždavinių, su kuriais nebus lengva susidoroti. Tam reikia steigti naujus mokslinius centrus, sujungiančius mokslo ir pramonės jėgas, panaudoti Europos Sąjungos paramą. Vilniuje, Saulėtekio slėnyje, kuriamas Jungtinis lazerinio medžiagų apdirbimo technologijų centras bus labai svarbus žingsnis skverbiantis į pramonės rinką.

Daug dėmesio ketinama skirti ir vienai perspektyviausių sričių – saulės energetikai. Lietuvoje gaminami lazeriai gali būti pritaikyti saulės elementams gaminti – kai kurios įmonės jau gavo ES struktūrinių fondų paramą naujoms gyvybiškai būtinoms technologijoms kurti.

Artimiausiu metu Lietuvos lazerių sektorius pasiūlys lazerių įrangą ir medicininių tyrimų rinkai.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Apie lazerius ir istoriją
0 Šeštadienis, 28 Gruodis 2013 01:21
Raminta
Džiaugiuosi, kad padarėte reportažą, apie šiek tiek primirštą sritį - lazerius - tačiau, kaip bebūtų gaila, kaip fiziko, dalyvavusio pirmojo lietuviško lazerio kūrime, dukra, turiu pasakyti, kad nusivyliau, jog nepaminėjote nei akademiko Jurgio Viščiako, nei jo sukurto lazerio VIJUKA, bei jo sukūrimo aplinkybių,o istorija apie sausio 13-osios įvykius galėtų būti pasakojama netaip atmestinai.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: