ACTA-Priversti būti piratais? Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 20 Vasaris 2012 18:02

 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė neskubėti ratifikuoti ACTA sutarties ir pavedė Užsienio reikalų ministerijai organizuoti viešas diskusijas su visuomene dėl tokios sutarties būtinumo. Tad drąsiai galime skelbti, jog ACTA sustabdyta (bent laikinai, todėl turime likti budrūs) pirmąjame žingsnyje.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Oficialiai nurodoma, kad ACTA yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Aktyvistai nurodo, kad ši sutartis apribos interneto laisvę.Didžiausi protestai prieš sutartį pastarosiomis dienomis kilo Lenkijoje. Programišiai savaitgalį įsilaužė į Lenkijos vyriausybės tinklalapius, o trečiadienį įvairiuose Lenkijos miestuose vyko demonstracijos.


Aktyvi Lietuvos Interneto ir ypač socialinių tinklų vartotojų bendruomenė pagaliau pradėjo demonstruoti tikrą pilietinę galią. Prieš kelias dienas ji privertė politikus pasidomėti pasauliniu skandalu tapusiu keturių žodžių trumpiniu - ACTA.
Tai tarptautinė sutartis, kuria siekiama veiksmingiau kovoti su klastojimu realios prekybos ir internetinės veiklos srityse, apsaugoti intelektinę nuosavybę ir šalių ekonomiką nuo klastočių, kurios mažina ekonomikos stabilumą. Šia sutartimi norima nustatyti vieningą griežtą reglamentavimą šioje srityje visose šalyse, prisijungusiose prie ACTA. Lietuvoje apsaugos lygis yra tikrai aukštas, tad kitos šalys būtent šios sutarties dėka galėtų bent jau priartėti prie mūsų lygio. Todėl Lietuvoje ypatingai didelių pokyčių neturėtų būti.
ACTA apima kelias naujoves, tačiau jos tikrai nėra radikalios. ACTA tiesiogiai nėra skirta internete vykstančių procesų kontrolei. Labai daug dėmesio sutartyje skiriama prekių ženklų apsaugai ir prekių klastotėms.


Aršūs šios sutarties oponentai akcentuoja tai, kad ši sutartis gali pakeisti ne tik civilinių, bet ir baudžiamųjų įstatymų vykdymą, tai yra tam tikrų veikų kriminalizavimą, už kurias iki šiol nebuvo taikomos baudžiamosios sankcijos. Kritikai pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės autorių teisės iškeliamos virš kelių fundamentalių žmogaus teisių, nes suteikia „išimtinių” teisių. Tačiau reikėtų paanalizuoti, ar tos teisės tikrai yra „išimtinės”, ar kritikų teiginiai pagrįsti, ir ar tos teisės neegzistuoja dabartinėje Lietuvos teisėje?.
Šios sutarties kritikai labai baiminasi, kad, kaip jie teigia, atsirasianti naujovė leis tikrinti piliečių asmeninių elektroninių laikmenų (mobiliųjų telefonų, kompiuterių, mp3 grotuvų ir t.t.) turinį muitinės zonose. Bet ar tai tikrai yra naujovė? Ar to negalima padaryti dabar? Be jokios abejonės, kad galima. ACTA šiuo klausimu nesuteikia išimtinių teisių, nes tokie veiksmai galimi ir dabar. Jeigu norėsite kirsti valstybės sieną – nesvarbu žeme ar oru – ir su savimi turėsite keletą elektroninių prietaisų, niekas jūsų netikrins ir neskaitys jūsų žinučių ar kitos asmeninės informacijos mobiliajame telefone ar kompiuteryje be jokio pagrindo – nereikėtų taip susireikšminti. Jeigu bandysite su savimi „į kelionę” pasiimti „linksmai atmosferai palaikyti” 30 mp3 grotuvų, o absoliučiam ir nenutrūkstamam ryšio palaikymui – 10 telefonų ir 15 nešiojamų kompiuterių ir dar muitininkams kils įtarimas, kokiam tikslui (gal komerciniam?) jūs šiuos visus prietaisus gabenate, tada neturėtumėt nustebti, kad jie jus iškrės ir, jeigu norės, patikrins ir elektroninių prietaisų turinį. Tai ne paslaptis ir ne utopija. Bet sutikite, kad individualūs asmenys su tokiu bagažu skraido retai. Taigi, muitininkai krečia ir krės stambias siuntas, kurios, jų manymu, bus galimai suklastotos.


Kritikuojama ir galimybė konfiskuoti jūsų asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad jūs galbūt (pastarasis žodis internete ypač pabrėžiamas) siekiate ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. Vėl gi derėtų paklausti: ar tai tikrai mums dar iki šiol neatrasti teisinių veiksmų klodai? Ar to nėra mūsų šalyje? Teisėsaugos institucijų pareigūnai ir šiandien gali turėdami kratos orderį užsukti pas jus į svečius. Tai yra įprasta ir taikoma. Tačiau reikėtų dar kartą pakartoti, kad reikia ir reikės orderio, nepaisant to, ar ACTA bus ratifikuota, ar ne.


 

Ši procedūra išlieka, ir sutartis nepakeis mūsų šalyje taikomos teisinės procedūros. Sutartyje, kuri jau spėjo tapti labai atgrasia, rašoma, kad turi būti sudaryta galimybė patikrinti, jeigu įtariama, kad asmuo neteisėtai naudodamas intelektinį turtą siekia ekonominės naudos, bet būdai (pabrėžiu – būdai), kaip tai padaryti, jau yra nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurio ACTA tikrai nepakeis ir dabar esančios procedūros – šiuo atveju kratos orderio gavimas išliks.
Sutarties kritikai teigia, kad būsite nubausti už nelegalaus turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, jūs turėjote pagrindo žinoti, jog tas turtas yra nelegalus. Tačiau tokie ieškovų teiginiai turi būti grindžiami faktais, o ne vien nepagrįstais samprotavimais. Kaip dabar, taip ir ratifikavus ACTA sutartį, tai išliktų – turėtų būti nurodytas konkretus, įrodymais pagrįstas ir aiškiai apibrėžtas faktas, įrodantis, kad jūs turėjote pagrindo žinoti apie tai, kad turimas turtas yra nelegalus. Visos teisminės procedūros niekur nepradings. Tvarka ir procesas išlieka, taigi, nėra ko baimintis.


Internete labai akcentuojama ir eskaluojama sutarties dalis, kuri įgalina įvairias institucijas gauti visą informaciją apie jus iš jūsų interneto teikėjo, jeigu yra įtarimų, kad galbūt jūs neleistinai naudojatės intelektiniu turtu. Viskas vyksta ir tebevyks teisiškai, tai yra – bus vykdomas visas teisinis procesas, kuris nesikeis. Manote, kad to negalima padaryti dabar? Jeigu teismas įpareigoja sužinoti pažeidėjo internetinėje erdvėje informaciją, taip ir padaroma (jeigu pažeidėjas veikia per Lietuvoje esančius ar per šiais klausimais bendradarbiaujančių šalių serverius). Tinklalapio savininkai, jeigu tai buvo ne pažeidėjo tinklalapis, privalo pateikti jų turimą informaciją apie konkretų asmenį. Jeigu to nepakanka, kreipiamasi į pažeidėjo interneto paslaugų teikėją, kuris turėtų suteikti informaciją apie minėtą asmenį, nes tokiu būdu būtų vykdomas teismo sprendimas. Procedūros nesikeičia. Viskas vyks jau seniai priimta procesine tvarka. ACTA taip pat nenumato informacijos srautų stebėjimo – tai buvo numatyta SOPA ir PIPA sutartyse (kurios neliečia Lietuvos), tačiau ne ACTA. Reikėtų paminėti ir tai, kad minėtos sutartys, bent jau tam tikri tų sutarčių atitikmenys, efektyviai pritaikyti mūsų šalyje, pagal mūsų teisinę praktiką, duotų labai didelės naudos, nes dabar Lietuva jokiomis priemonėmis negali uždaryti ne Lietuvos jurisdikcijoje esančio tinklalapio, kuris pažeidinėja įstatymus. Nereikėtų visada akcentuoti tik intelektinės teisės pažeidimų. Juk tai ne vienintelis ir tikrai ne svarbiausias pažeidimas, ar ne? Nepamirškite tokio internete giliai įsišaknijusio neteisėto turinio, kaip vaikų pornografija, rasinė neapykanta, žmonių garbės ir orumo niekinimas ir daugelio kitų žalingų dalykų. Ir jeigu visą tai daro lietuvis, veikdamas per užsienio šalies, kurioje nėra tinkamo ir reikiamo reglamentavimo, serverius, kuriuose talpinamas tas neteisėto turinio tinklalapis, Lietuva negali uždaryti to tinklalapio, nes tai ne jos jurisdikcija. Jeigu minėta konkreti šalis būtų reglamentavusi šiuos dalykus tarkime tokiu lygiu, kaip Lietuva, ir sutiktų bendradarbiauti, viskas taptų kur kas paprasčiau ir problemos sprendimo būdas bei rezultatas būtų akivaizdus.


Daugelis skeptikų atkreipia dėmesį ir į galimybę, kuri leis naudoti visas technines ir teisines priemones, užkertančias kelią intelektinio turto pasisavinimui. Leiskime sau pasamprotauti ir nepulkime į kraštutinumus. Išsiaiškinkime, ką visa tai reiškia. Jeigu jūs keliate intelektinės nuosavybės teises pažeidžiantį turinį į visiems prieinamą internetą, tai yra viešinate kūrinius, tai pagal dabartinius įstatymus jums gresia (turbūt visi žinote) administracinė arba civilinė (ieškovui pateikus ieškinį atsakovui) atsakomybė. Paklausite: o baudžiamosios atsakomybės nėra? Ne, nėra. Vienas esminių ACTA pakeitimų šioje srityje ir būtų tai, kad už kūrinių paviešinimą internete grėstų baudžiamoji atsakomybė. Pamąstykime objektyviai ir teisiškai, ar tai yra taip jau blogai ir neteisinga? Nemanote, kad tai jau seniai turėjo būti numatyta LR baudžiamajame kodekse? Įstatymai aiškiai apibrėžia, kad prekyba intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia medžiaga, tokia kaip kompaktiniai diskai, kuriuose yra įrašyti filmai, muzika ar panašaus pobūdžio medžiaga, yra draudžiamas piratavimas. Toks fizinis platinimas yra įtrauktas į baudžiamąjį kodeksą. Vadinasi, už tai jums gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet ar šis nusikalstamas būdas nėra analogija neteisėtam kūrinių platinimui internetu, kuriame kūriniai tampa vieši? Būtent taip ir yra – tik šis nusikalstamas metodas nebuvo įtrauktas į baudžiamąjį kodeksą, nes anksčiau kur kas populiariau buvo pardavinėti kompaktinius diskus su neteisėtai įgytu ir įrašytu turiniu. Diskusijų dėl to turbūt nekilo, ar ne? Niekas nepiketavo, tupėjo visi kaip katės po šluota ir atsargiai dairydavosi pardavinėdami piratinius kompaktinius diskus turgavietėse, bijodami, kad tik nepasirodytų policijos pareigūnai ir neareštuotų neteisėto turto, skirto komerciniams tikslams. Visi suprato, kad tai yra nusikaltimas ir nekėlė jokio vajaus.

LAST_UPDATED2