Pinigų Valdovai 15-dalis Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Šeštadienis, 15 Spalis 2011 10:38

          Kai kalbama apie blogą finansinę padėtį, - tai reiškia kad mūsų piniginiai santykiai yra blogi?

    R.J.     Ne visai taip. Bloga finansinė padėtis reiškia pinigų stoką ,trūkumus, deficitą, o dėl to piniginiai santykiai yra itin skurdūs, per mažos apimties, arba visai nutrūksta.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

     Kai girdime apie valstybės blogą finansinę būklę, tai dažniausiai reiškia apie jos biudžeto didžiulį deficitą ir milžiniškas skolas. Tokioje valstybėje ima strigti visokie valstybinių pinigų mokėjimai: viešojo sektoriaus atlyginimai, socialinės programos, pašalpos, stipendijos, pensijos.
    Tokia padėtis valstybėse susidaro  visada, kai viešosios išlaidos arba valstybės institucijų daromos išlaidos viršyja šalyje sukurto ekonominio derliaus galimybes.
    
        Tai kodėl Lietuvoje nuolat girdime apie prastą valstybės finansų padėtį. Tai kas čia, finansų ministras ar ministrė kalta?

    R.J.     Pirmiausiai reikėtų ne kaltųjų ieškoti o atskleisti priežastis, kurios jau sukėlė ir toliau sąlygoja tas nepageidaujamas finansines pasekmes Lietuvoje.
    Kaltųjų ieškojimas ir net jų nubaudimas, -  tėra tik gaili kova su pasekmėmis, todėl nieko gero duoti negali. Net pakeitus vieną ar kelis ministrus, dabartinė finansų padėtis nepasikeis, kol nepašalinsime priežasčių, kurios nulėmė ir valstybės deficitą ir didėjančias skolas.

        Tai kokios  tos visos Lietuvos finansinių ir kitų vargų priežastys,  Profesoriau? Pasakykit visiems mūsų klausytojams, nekankinkit .

    R.J. Dėl visos Lietuvos, -  tai plačiai užsimota. Šiandien Lietuvoje yra žmonių, kurie nesiskundžia savo gyvenimu, vargais. Jie patys, savo intelektu ir efektyvia veikla užsidirba pakankamai savo gyvenimo kokybei užtikrinti.
  Tačiau, mūsų bėdai, tokių žmonių Lietuvoje – mažuma.  Valstybės finansų stoka ir skurdas šiandien liečia daugelį mūsų šalies gyventojų, kurie viena ar kita prasme yra išlaikytiniai.
    Plačiąja prasme išlaikytiniu reikia laikyti kiekvieną, kuris savo darbu nesukuria ekonominio produkto tik, kiek jo suvartoja savo gyvenimui užtikrinti.
    Todėl vienareikšmiškai išlaikytinių kategorijai tenka priskirti visus šiuo metu nedirbančius: tai vaikai, moksleiviai, seneliai, ligoniai, bedarbiai ir kiti nedirbantieji. Tokių žmonių Lietuvoje priskaičiuojama jau daugiau nei du milijonai, o tai sudaro net du trečdalius Lietuvos gyventojų.
    Prieš kelis mėnesius spaudoje mirgėjo skaičiai: Lietuvoje dirbančiųjų 900 tūkstančių žmonių, o gyvenančių joje net trys milijonai, iš kurių  - pensininkų 934 tūkstančiai.
    Grubiai tariant, dirba tik trečdalis, trečdalis nedirba dėl senyvo amžiaus, jie jau savo atidirbo. Ir svarbiausia šalyje yra dar visas trečdalis, kurie irgi nedirba dėl įvairiausių priežasčių, tačiau ir juos reikia išlaikyti.
    Yra dar viena kategorija žmonių, apie kuriuos irgi privalu prisiminti. Tai – formaliai dirbantys, bet savo darbu nesukuriantys ekonominio produkto tiek, kad pateisintų ar kompensuotų savo gaunamus atlyginimus.
    
      Kas gi tie žmonės ir kiek jų yra Lietuvoje?

    R.J. Tai labai sudėtingas klausimas, ir konkretaus atsakymo nei aš, nei kas nors kitas Lietuvoje tiksliai pasakyti negali, nes nėra atlikta tokių tyrimų.
    Tačiau kiekvienas mūsų pastebi, kad tokių „ darbuotojų“ galima atrasti daugelyje darboviečių. Tokie tik darbo laiką „ užmušinėja“: tai kavą ar arbatą gerdami, tai naršydami po internetą, tai pokalbiais su kolegomis ar šeimos nariais.
    Yra tokių, kurie visą darbo laiką įnirtingai atlieka kažkokias funkcijas, vykdo pavedimus ar instrukcijas, tačiau tas jų darbas jokio naudingo ekonominio produkto nesukuria. Tai - piktžolinė veikla. Išteklius naudoja o ekonominės naudos nesukuria. Tik kitiems trukdo. Tokius žmonės pastebi, tačiau šalyje centralizuotai nėra „ piktžolinės“ veiklos indentifikavimo ir šalinimo sistemos. O gaila.

     Tai kiek Jūsų vertinimu, Lietuvoje  yra produktyviai dirbančiųjų ir kiek išlaikytinių?

    R.J. tiksliai pasakyti negaliu, nes, kaip jau minėjau, niekur tokių duomenų rasti nepavyko. Tačiau, panaudojus Pareto taisyklę  80/20, galima būtų bandyti spėti. Jei  verslo sektoriuje dirbančiųjų yra produktyvūs 80 %, o jeigu  viešajame sektoriuje tik 20 %dirbančiųjų tėra produktyvūs, - tai bendrai produktyviai šalyje dirbančiųjų skaičius sudaro apie pusė milijono žmonių arba tik šeštadalis nuo visų gyventojų. Tai reiškia, kad Lietuvoje vienam produktyviam ekonominio derliaus augintojui, reikia išlaikyti ne tik save, o dar penkis žmones, kurie to derliaus negausina. Tai atliekama per didėjančius mokesčius, biudžetinį perskirstymą.
     Tai vadinama įmantriu, viliojančiu žodžiu – socialiniu solidarumu, bet tokie šalies ekonominės būklės rezultatai yra labai skaudūs ir grėsmingi, nes ateityje jie pasireikš dar skaudžiau.
    Nors baisu apie tai garsiai ir viešai kalbėti, bet privalu kiekvienam suvokti, kas gi lemia daugelio mūsų šalies žmonių vargingą ir skurdų gyvenimą.
    Pagrindinė skurdaus gyvenimo priežastis yra -  siaubingai mažas santykis, tarp darbuotojų, efektyviai generuojančių ekonominį šalies produktą, ir įvairiausių kategorijų išlaikytinių.
    Vienai visuomenės daliai tenkanti pareiga uždirbti tiek, kad pasiturinčiai maitintųsi šešios dalys – per daug sunki našta.

Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas

LAST_UPDATED2