Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 7 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Sapropelis-brangiausias Lietuvos turtas PDF Spausdinti Email
Antradienis, 24 kovas 2009 08:00
Sapropelis paukščiams šerti
Sapropelio – gėlavandenių ežerų – mineralinės dalies sudėtyje yra nemaža makroelementų (kalcio, fosforo, magnio, kalio) bei mikroelementų (geležies, vario, cinko, kobalto, molibdeno, jodo, bromo), o organinėje gausu angliavandenių, azotinių medžiagų (proteinų), vitaminų, fermentų ir kitų biostimuliatorių, todėl jo naudojimas paukščiams šerti – ne naujiena.
Mūsų ežeruose gausu sapropelio. Vandens ūkio projektavimo instituto duomenimis, Lietuvos ežeruose yra apie 5,7 mlrd. tonų.
Mokslų Akademijos Biologijos instituto tyrimų duomenimis (S. Dzingaitė), kai viščiukų sausų lesalų 1 kg. yra 200 g. sapropelio, jų prieaugis padidėja iki 22 proc.
Nustatyta jog sapropelio reikėtu keisti (ekvivalentiškai atsižvelgiant į kalcio kiekį) kreida bei kriauklės vištų dedeklių ir broilerių racione. Tai leidžia 5- 10 proc. padidinti jų dėslumą, padidėja kiaušinių dydis, bei kokybė. Broileriai geriau įsisavina maistą ir sapropelis pagerina mėsos kokybę bei 95 proc. sumažina mažų viščiukų kritimą.
Bandymai įdėti sapropelio į ančiukų ir žąsiukų kombinuotosius lesalus vyko Gyvulininkystės institute. Paaiškėjo, kad ančiukai į kurių lesalus vietoje kukurūzų miltų dėtą iki 12 proc. džiovinto ežero sapropelio augo geriau, negu kontrolinės grupės ančiukai. Lesalų sanaudos 1 kg. svorio buvo atitinkamai iki 8,1 proc. mažsnes. Įmaišius ančiukams į lesalą sapropelio pagarėjo jų maistingūjų medžiagų virškinimas, ančiukai, kurių lesaluose buvo iki 12 proc. sapropelio, geriau virškino organines medžiagas, riebalus, ląstelieną. Geras sapropelio poveikis buvo ir šių ančiukų skerdienai : 1,5 proc. padidėjo jos išeiga, skerdienoje rasta 2,7 proc. daugiau mėsos ir 1,9 proc. mažiau kaulų. Sapropelio efektyvumą vištų dedeklių tyrė Žemės Ūkio Akademijos mokslininkai (A. Sirvidis ir kt.). Bandymai vyko Vievio paukštyne, įmaišant į lesalus sapropelio vištoms dedeklėms. Vištų gavusių sapropelio dėslumas padidėjo 3,3 proc., taip pat geriau naudojo lesalus, mažiau jų sunaudota kiaušinių produkcijos vienetui gauti. Tyrimų rezultatai rodo jog sapropelis labai tinka kaip priemonė, skatinanti vištas geriau naudoti lesalus, sapropelio mišinys – kaip lesalų priedas arba dalinis kalkakmenio lesaluose pakaitalas.
Taigi kaip įsitikinta, sapropelį reikėtų vartoti ir paukščių, ir žemės ūkio gyvulių racionuose. Jį galima šerti šviežią arba džiovintą. Šviežio sapropelio galėtų duoti paukščiams netoli ežerų gyvenantys paukščių augintojai, džiovintas dėtinas ir į kombinuotus pašarus.
Ežerų dumble gali būti įvairių medžiagų, netgi paukščiams nuodingų, todėl sapropelį reikia nuodugniai ištirti. Medžialenkės ežero sapropelis ištirtas Lietuvos ir Kanados nepriklausomoje laboratorijoje ir rezultatai rodo jo tinkamumą paukščių ir gyvulių pašarui.

E.Bakšienė pateikė tyrimų duomenis naudojant sapropelį trąšai. Jau turimi 16 metų (3 rotacijų) sapropelio efektyvumo rezultatai. Bandymai rodo, kad sapropelio vertingumas prilygsta mėšlo efektyvumui, tik jo veikimo ilgalaikiškumas kelis kartus viršija mėšlą (sapropelis buvo įterptas vieną kartą per 3 rotacijas, o mėšlo – 3 kartus). Sapropelis pagerino visas dirvos savybes. Ydomu tai, kad sapropelis surišo kenksmingas augalams aliuminio formas, ypač didesnės sapropelio dozės. Svarbu tai, kad sapropelis labai lėtai mineralizuojasi ir maisto medžiagas atiduoda palaipsniui. Todėl dirvoje net dideli sapropelio kiekiai per daug nepadidina biogeninių medžiagų (ypač azoto) kiekio. Svarbu tai, kad įterpus sapropelį fosforo dirvoje net sumažėja, bet derliuje jo kiekis padidėja. Labai vertingi sapropelio kompostai su mėšlu, ypač vištų. Sapropelis pasižymi absorbcinėmis savybėmis ir suriša lengvai hidrolizuojamas medžiagas. Todėl jos neišsiplaunu su lietaus vandeniu. Siūloma plačiai naudoti sapropelį ekologinei žemdirbystei. Buvo pateikta daug klausimų dėl sapropelio užterštumo sunkiaisiais metalais, pesticidais, kitokiais teršalais. Buvo atsakyta, kad Lietuvoje ežerų sapropelis yra sterilus! Tik retomis išimtimis pasitaiko užteršto sapropelio, nes prie ežerų nėra pramonės įmonių. Antropogeninėmis medžiagomis vienas kitas ežeras teršiamas palyginus trumpą laiką, pasitaiko užteršti lokališkai tik paviršiniai sluoksniai (Talšos ežero pavyzdys). Ežerų sapropelio sunkieji metalai yra gamtinės kilmės, vertingi mikroelementai. Pateikti paruošto sapropelio pavyzdžiai. Domėtasi sapropelio paruošimu ir gavyba.
A.Ciūnys (LŽŪU) ir E Bakšienė (LŽI)

 



 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: