Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 16 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys PDF Spausdinti Email


IV.Dalis.Beje, ar žinote, kaip nustatomos taip vadinamos aukso „biržų“ kainos?

Jūs galvojate, kad vyksta prekyba aukso biržoje, o siūlomos kainos ir paklausos kainos santykis ir yra biržos kaina? Klystate. Aukso kainą nustato labai protingi ir gerbiami žmonės ( rašau tai nieko nepašiepdamas, visiškai rimtai, nes žmonės, sukūrę šitą mechanizmą, be abejonių, labai protingi ir įtakingi).
Aukso kainą nustato Rotšildų šeimos nariai, kurie susirenka savo Londono rezidencijoje ir biržos paraiškų pagrindu, kurių „kilmę“ žino tik jie patys, nusprendžia, kiek turi kainuoti auksas. Beje, mes būtent jiems prieš 6-7 metus mintyse dėkojome, kai jie patyliukais nuleido aukso kainą iki 250 dolerių už trojos unciją. Paskui, lyg mostelėjus burtų lazdele, pasipylė straipsnių gausybė apie tai, kad auksas nebeatlieka brangenybės funkcijos, kad centriniams bankams reikia juo atsikratyti. O to pasekmė- Šveicarijos ir Anglijos Centriniai bankai pardavė investuotojams po pusę savo aukso atsargų, jei neklystu- apie 2500 tonų ( pabandykite atspėti, kas jas nupirko ). Bet, atrodo, reikalai neapsiribojo tik Anglijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Aš tada nelabai galėjau sekti padėtį, nes neturėjau interneto, o laikraščiai ir žurnalai apie tai rašė labai mažai.
Paskui, per trejus metus, aukso kaina išaugo daugiau negu 1000 dolerių už unciją.
Dabar ji svyruoja apie 750-800 dolerių, bet nesijaudinkite, kai reikės, ji greitai išaugs ir iki 2-jų , ir iki 3-jų tūkstančių dolerių už unciją. Greičiau ne dolerių, o kokių tai kitų pinigų, kurie pakeis dolerį.
Kiekvienas gali įsivaizduoti, kaip pasikeistų jo asmeninė gerovė, jei jis turėtų teisę nustatinėti aukso kainas visam pasauliui. Ar gi reikėtų jam užsiiminėti verslu, ir ar tas verslas būtų vertas visų kitų verslų kartu sudėjus?

V.Dalis.Dabar vyksta „kontroliuojama griūtis“

Dabar reikia pakalbėti apie tai, kas vyksta pasaulyje, ir kas laukia ateityje. Dabar vyksta „kontroliuojama griūtis“. Reikia suprasti, kad virtualios fondų rinkos kūrėjams nieko baisaus nevyksta. Viskas einasi pagal planą. Šis „kontroliuojamos griūties“ etapas irgi turi atnešti didelius pelnus ir sustiprinti FRS savininkų pozicijas visame pasaulyje. Griūties etapas neišvengiamas, nes niekas neatšaukė fizikos dėsnių, ir bet kuri finansinė piramidė būtinai turi sugriūti. Tik egiptiečių piramidės gali stovėti amžius, o finansinės piramidės būtinai sugriūva.
Ji būtų sugriuvusi kiek vėliau, gal pati po kokių 2-3 metų, bet tada procesas jau būtų nebekontroliuojamas ir galėtų pakenkti pačių jos kūrėjų interesams. O kontroliuojamai griūčiai buvo ruošiamasi daugelį metų. Visas sudėtingumas tame, kad šiame etape bus būtina kuo pigiau supirkti svarbiausias ir pelningiausias įmones, o tam bus būtina griežtai kontroliuoti visas finansines sroves ir turėti galimybę atkirsti tas, kurios kels grėsmę įmonių supirkimui ( pavyzdžiui, kurios gali padėti iki krizės pabaigos išgyventi toms įmonėms, kurios domina supirkėjus).
Ar buvo toks pasiruošimas? Ar galim pamatyti jo pėdsakus? Buvo. 90-ųjų metų viduryje ir antroje pusėje praktiškai išnyko bankų paslaptis.
Oficiali kovos už bankų paslapčių panaikinimą priežastis buvo būtina kova su mokesčių nemokėjimu. Kilus grėsmei, kad Šveicarijos ir kitų šalių bankams, kur buvo deklaruojama bankų paslaptis, bus uždarytos JAV, Kanados ir kitų šalių bankų rinkos, praktiškai visos valstybės atsisakė bankų paslapties.
Bet tik paprasčiausiai žinoti, kad kažkokie pinigai kažkur keliauja ir iš kažkur parkeliauja nepakanka. Reikia, esant būtinumui, rasti galimybę aktyviai paveikti situaciją. Sekantis žingsnis buvo žengtas 2001 metų rugsėjo 11 dieną. Tais metais sekę įvykiai sprendė visą eilę uždavinių, bet dabar mes išskirsime tik vieną, nes jis mus domina pagal šio straipsnio temą. Kaip šių įvykių rezultatas, buvo priimti kovos su terorizmo finansavimu įstatymai. Bendrai, visai nesunku suprasti, kad teroristai beveik visada finansuojami ne per bankus, o teraktų organizavimui reikalingos tiesiog juokingos sumos- paprastai iki kelių dešimčių tūkstančių dolerių.
Iš tikrųjų, pagrindinė šitų įstatymų priėmimo priežastimi buvo bet kokios pinigų sumos blokavimo be teismų nutarčių bet kokiam laikotarpiui ( nors ir 20 metų ) mechanizmo sukūrimas, jei tik kiltų įtarimas, kad ji skiriama teroristams. Teisminė procedūra šiuo atveju nepatogi- tai ilgai užtrunka, reikia pateikti įrodymus, kad tai tikrai teroristų pinigai, be to, ir sunku kontroliuoti milžinišką teismų masę visame pasaulyje. Taigi taip buvo gautas realus instrumentas, esant būtinybei, paveikti situaciją, artėjant „kontroliuojamai griūčiai“.
Nurodysiu ir kitus pasiruošimo elementus ( Rusijos pavyzdžiu ):
Tam reikia suprasti štai ką: ar atkreipėte dėmesį į tai, kur Rusija visus šiuos metus laikė 90% už aukštomis kainomis parduotą naftą gautų pinigų? Kur buvo laikomi Rusijos rezervų fondo pinigai? Teisingai- JAV. Tie pinigai atsirado Rusijoje dėl JAV FRS savininkų asmenyje veiksmų, ir, po teisybei, Rusija apskritai neturėjo teisės jais naudotis. Akivaizdu, kad svarbiausia čia buvo ne tai, kad visi žinojo kaip elgtis „teisingai“, o tai, kad Rusijos vadovybė turėjo ir turi tik vieną galimybę- nesiginčydama daryti tai, ko nori FRS savininkai. Kodėl yra taip- atskira tema.
Ar prisimenate, kaip Rusijos politikai ir „ekspertai“ keletą metų iš eilės tvirtino, kad iškart leisti Rusijos reikmėms už naftą gautų pinigų negalima, nes tai iššauks „siaubingą“ infliaciją? Reikia keletą metų pagalvoti, kaip juos leisti, numatyti prezidentines programas, prioritetus, ir tik paskui labai atsargiai galima pradėti imti pinigus iš JAV ir leisti.
Kodėl JAV galėjo dešimtmečiais leisti trilijonus nepadengtų dolerių savo reikmėms, ir tai niekada nesukėlė „siaubingos“ infliacijos- to „ekspertai“ mums neaiškino.
Žinoma, iš kur „ekspertams“ galėjo ateiti į galvas, kad jeigu tų pinigų nepravalgysi, o juos leisi fabrikų ir gamyklų, kurios gamins prekes, statyboms, t.y. pripildys rinką prekėmis, tai jokios papildomos infliacijos Rusijoje ir nebus. Per daug jau sunkus uždavinys „ekspertams“ tai suprasti. Paprasčiau yra kalbėti, kas liepta: apie „siaubingos“ infliacijos grėsmes, kurios kyla Rusijos ekonomiką „pripumpavus‘ pinigais. Reikėjo vykdyti užduotį, kurios realios prasmės „ekspertai“ nesuprato- pagrįsti, kodėl Rusija laiko JAV visus už naftą uždirbtus pinigus.
Kai pernai Rusija ėmė prezidento programoms leisti pinigus, aš pasakiau savo draugams: „Viskas, vaikinai, laukti teks nebeilgai: Rusijai jau leido naudotis pinigais‘.
Na o kai šių metų rugpjūčio mėnesį ėmė kristi naftos kainos, tapo aišku, kad aukštų kainų palaikymo užduotis jau atlikta, ir dabar prasidės pagrindiniai įvykiai virtualioje akcijų rinkoje.
Tęskime apie tai, kaip Rusijoje vyko pasiruošimas kontroliuojamai griūčiai. Artėjant sėkmingam svarbių aktyvų supirkimui buvo svarbu, kad stambios ir įdomios įmonės rinkos griūties momentui nebūtų sukaupę ženklių pinigų atsargų, kurios joms būtų leidę išsilaikyti nepaskendus tą laiką, per kurį turėjo pasibaigti „kontroliuojama griūtis“.
Galimas tokių paslėptų rezervų sukūrimo mechanizmas įmonėms- per mokesčių nemokėjimą, per išgryninimą.
Kaip prisimenate, nuo 2000 metų, o ypač nuo 2003 metų, Rusijoje prasidėjo „negailestingas‘ karas prieš oligarchus, nemokančius mokesčių. Prigąsdino juos taip, kad kai kurie Rusijos oligarchai davė griežtus nurodymus savo finansininkams mokėti visus mokesčius, mokėti net tais atvejais, kai buhalterinė situacija leidžia dvejopai traktuoti , ar reikia mokėti konkrečiu atveju. Tas viršpelnis, kuris galėjo susidaryti naftos kompanijose dėl aukštų naftos kainų, buvo paimamas akcizų ir kitų mokesčių pavidalu. Kompanijoms palikdavo ne daugiau 20% įplaukų, kad būtų galima toliau išgavinėti naftą ir vos vos riebėti. Todėl vykdyti griežčiausią mokesčių mokėjimo kontrolę buvo labai svarbus uždavinys. Būtina buvo juos surinkti kaip galima pilniau. O kur gi keliavo surinkti mokesčiai (išskyrus biudžeto išlaidų finansavimą) ? Teisingai- į JAV įvairių rezervų ir kitokių fondų pavidalu. Ten pat įvairiomis formomis keliavo ir milžiniškas kasmetinis biudžeto proficitas. Paskutiniuosius trejus metus Rusijoje irgi vyko žiaurus karas su lėšų gryninimu. Tuo buvo nušaunami du strateginiai zuikiai. Pirmas- niekas nesukaups per daug didelių grynųjų atsargų, kurie užtikrintų, kad verslas per krizę „nemirs‘. O antras- tie 11-12% , kuriuos kainavo išgryninimas, tas milžiniškas sumas uždirbo tie, kurie ir turėjo teisę uždirbti.
Iš vienos pusės, galima tvirtinti, kad kova dėl mokesčių- tai būtent tai, ką daro visos civilizuotos valstybės, ir tai nėra „kontroliuojamos griūties“ paruošimo elementas. Taip tai taip, bet reikia atkreipti dėmesį, kad Rusijos sąlygomis, kada šio dešimtmečio pradžioje pirmąkart nuo 1991 metų ėmė pildytis biudžetas, šis karas praktiškai prasidėjo vienu metu su naftos kainų augimo pradžia. Dėmesį reikia atkreipti ir į šio karo formas: išrinktąją parodomąją auką ( Chodorkovskis), jo ryšį su šio pasaulio galingaisiais ir pagrindinį karo objektą- oligarchų kompanijas. Taip pat verta pažiūrėti, kur nukeliavo pinigai, gauti per kovą ( JAV fondų rinka, JAV bankų ipotekų popieriai ir t.t.). Visa tai leidžia daryti tokias išvadas, kokias padarėme.



 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: