Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Kiekvienais metais gruodžio 25 d., kunigai ir bažnyčių ministeriai visame pasaulyje skelbia mums žinią apie Jėzaus Kristaus gimimą. Ir jeigu tai gali būti tiesa simboline prasme, tai visiškai neįtikėtina, jog ši data žymi jo gimimo metines. Nėra jokių žinomų įrašų apie Jėzaus gimimą ir netgi Biblija pateikia mums prieštaringą informaciją.
VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com
Mato knyga tvirtina, kad jis gimė karaliaujant karaliui Erodui , kuris mirė 4 metai prieš Kristaus gimimą .Antra vertus, Luko knyga pasakoja kaip Marija ir Juozapas vyksta į Betliejų, kur buvo gimę, nes vyko visuotinis gyventojų surašymas tos šalies vyriausybės nurodymu. Romėnų istorikas Jozepas ,rašęs antroje pirmojo amžiaus pusėje, nurodo, kad tas visuotinis gyventojų surašymas vyko 6 amžiuje po Kristaus gimimo. Taigi šiuos du paskaičiavimus skiria net dešimtmetis – kalbant apie Jėzaus gimimo metus. Laidoje mes pateiksime dar daugiau , kvapą gniaužiančių prieštaringų faktų keliančiu abejones ne dieviškąja samprata, tikėjimu o tik kartu pažvelgsime į istorinius faktus iš arčiau.
Juo daugiau gilinamės tuo mažiau informacijos randame apie mesijo gimimo datą. Keli religijos istorijos tyrinėtojai spėja, kad žvaigždė, kuria sekė biblinis išminčius iš tikrųjų buvo Helio kometa , kuri septyniasdešimt dienų buvo matoma Palestinos danguje 6 metais prieš Kristaus gimimą Tai leistų tikėti jį gimus kažkurią vasaros dieną.
IV-ame amžiuje ankstyvieji krikščionys nusprendė paskelbti savo festivalį, kuris turėjo nurungti egzistavusias pagonių šventes. Ir nors tuo metu nebuvo priimta ir populiaru švęsti žmonių gimtadienius, krikščioniškos bažnyčios vadovai gruodžio 25 d. paskelbė Kristaus gimtadieniu.
Mes, dauguma save laikantys krikščionys , turime teisę į tiesą. Mes turime žinoti, ką darome. Ar jūs žinote, koks ryšys tarp Kalėdų eglutės ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus?
Ar jūs žinote, ką bendro su mūsų Atpirkėju turi šakelės, dovanos, papuošimai ir ugnelės? Kad jums nereikėtų šia tema skaityti gausybės knygų, savo laidoje mes pabandysime pateikti apibendrintus pačius svarbiausius aspektus.
Pirmiausia kelia abejonių faktas, kad gruodžio 2S-oji diena, negalėjo būti mūsų Viešpaties gimimo diena, nes tuo metu avių banda nebūtų buvusi ganykloje. Palestinoje šaltos žiemos, todėl jau spalio pabaigoje jas vesdavo į avides.
Apie šį faktą liudija Jėzaus žodžiai: "Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ... !"
Biblija mums pasakoja, kad Jėzus gimė gyventojų surašymo metu. Visas rytų pasaulis buvo ilgame ir sunkiame kelyje.
"Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją."
Kodėl, nežiūrint į tai, bažnyčia švenčia Kristaus gimimą gruodžio mėnesį? Ir kodėl būtent dvidešimt penktą dieną?
Na o dabar pateiksime kelis dingusius faktus:
Krizostomas, drąsus Jėzaus liudytojas ir kankinys, 380-aisiais metais po Kristaus gimimo rašė:
"Nepraėjo nė dešimt metų, kaip mums paskelbė apie šią dieną" (Kalėdas)! Kodėl tris šimtmečius krikščionys nešvęsdavo gimimo? Priežastis yra asmeniniuose Jėzaus nurodymuose. Jis paliepė, kaip prisiminimą apie Jį, švęsti ne savo gimimą, bet vakarienę. Pirmųjų šimtmečių krikščionys, švęsdavo tik Jėzaus mirtį ir prisikėlimą, ir nematė priežasties, dėl ko turėtų švęsti gimimą.
Bet Romos bažnyčia, dėl strateginių priežasčių, 336-tais metais po Jėzaus gimimo, gruodžio 2S-tą dieną paskelbė Viešpaties gimimo diena. Tai iššaukė galingą vietinės bažnyčios opoziciją. Jeruzalės bažnyčia 213 metų priešinosi Kalėdų šventei, kurią turėjo švęsti gruodžio 2S-ąją. Šie bažnyčios istorijos faktai turėtų priversti mus susimąstyti!
Kokia tokio aštraus pasipriešinimo priežastis?
Pagrindinė priežastis yra dienoje, būtent gruodžio 2S-ojoje. Ištisus 1900 metų, pagonių tautos švęsdavo įžymią šventę - Babilono dangaus karalienės ir jos sūnaus - dievo garbei! Šios šventės kilmė susijusi su paleistuve Semiramide ir Nimrodu, pirmuoju valdovu žemėje, Babilono įkūrėju . Kaip tik ta šventė buvo pagrindine priežastimi, dėl ko pirmųjų šimtmečių pagonys neatgailaudavo ir nepriimdavo Jėzaus Kristaus. Tuomet jie turėdavo atsisakyti šios ir kitų pagoniškų švenčių.
Todėl Roma, dėl strateginių priežasčių pasiekė tai, kad gruodžio 25-ąją paskelbė Viešpaties gimimo diena. Tą dieną pagonys, vietoj saulės sūnaus Adonio, "didžio dieviškojo tarpininko" motinos, paprasčiausiai galėjo šlovinti Dievą Jėzų Kristų, neatsisakant savosios šventės. Rytų krikščionys, tokį sprendimą pavadino lengvabūdišku. O Mesopotamijos krikščionys, savo brolius iš vakarų vadindavo netgi stabmeldžiais ir saulės garbintojais.
Kodėl stabmeldžiais? Ar ne per stipriai? Kaip gi pagonys švęsdavo gruodžio 25-ąją? Šventės centre buvo medis. Egipte tai buvo palmė, vadinama "Baal- Tamar", Romoje pušis- "Baal-Berit". Reikšmė ta pati. Medis reiškė pagonių mesiją. Jis buvo puošiamas girliandomis ir ugnelėmis, kurios simbolizavo prisikėlusįjį iš numirusių dievą Nimrodą. Nimrodas ir jo paleistuvė žmona Semiramidė buvo, kaip yra žinoma, okultinės religijos pradininkais, kuri suvedžiojo daugelį žmonių, atitraukdama nuo patriarchalinio tikėjimo. Kai Nimrodas mirė, Abraomui buvo maždaug 9-eri metai (1987m. pr. Kr.). Šis medis žaižaravo ugnimis, jį šlovindavo ir atiduodavo garbę. Organizuodavo išgertuves, valgydavo ir dovanodavo vieni kitiems dovanas. Visa tai ¬dangaus karalienės ir jos "sūnaus - dievo" garbei. Šlykščiausios apsirijimo orgijos buvo įprastas dalykas.
