Ankstyvuosius prūsiškųjų kunigaikščių kapų kompleksus 2005 metais aprašė ir savaip interpretavo V. I. Kulakov publikacijoje „B1-C1 fazės Baltijos kunigaikštiškieji palaidojimai. Su mūsų nagrinėjamuoju laikotarpiu jie turi betarpišką ryšį vien dėl to, kad pats terminas „kunigaikštiškas kapas“ naudojamas jau 10-200/220 metų palaidojimams įprasminti.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Laida "Pokalbiai pilyje", I-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  II-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje" III-dalis jau paskelbta !

 http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

Iki mūsų tyrinėjamo laiko praeis bent 300 metų, tad netenka abejoti, kad romėniškojo laikotarpio pradžios medžiagoje atsiskleidę karinio elito kapai yra svarbūs ankstyvųjų viduramžių pradžios procesams suprasti. V. I. Kulakov pateikė jam žinomų pirmųjų baltų kunigaikščių kapų, rastų prūsų Ilischken (Kr. Wehlau), Wiekau (Kr. Fischhausen), Klein FlieS (Kr. Labiau), Kirpehnen (Kr. Samland) kapinynuose, katalogą. Kapai datuojami 10-200/220 metais ir išsiskiria ginklų gausa, raitelio aprangos reikmenimis bei geriamaisiais ragais.
IV amžiaus pabaiga ir V amžiumi datuojami dviejų jotvingių kunigaikščių kapai buvo ištirti 1956 ir 1957 metais Švaicarijos pilkapyno 2 ir 25 pilkapiuose (Suvalkų apskritis, Lenkijos Respublika).7 1956 me-tais antrame pilkapyje ištirtų vyro griaučių krūtinės srityje gulėjo 2 lankinės žieduotosios sidabru puoš-tos segės, šalia jų - 2 žalvariniai pincetai ir šukos, prie kairio šono - dviašmenis kalavijas, pentinis kir-vis bei diržo pėdsakai. Diržas ar kalavijo makštys buvo papuoštos žalvarine briedžio figūrėle ir 2 ap-skritomis žalvarinėmis plokštelėmis, padengtomis sidabrine paauksuota ornamentuota skardele, diržas turėjo sidabrinę sagtį. Ant kairio dubens gulėjo geležinis pusrutulio formos antskydis, ant kojų - geležiniai pentinai, o kairėje pusėje prie kojų, prie kalavijo galo, - puošnių kamanų liekanos. Galvos kairėje pusėje buvo padėtos vienanarės žirklės, o galvūgalyje - 2 įmoviniai ietigaliai. Prie jų buvo antrų puošnių kamanų liekanos. 1957 metais buvo ištirtas 25 pilkapis. Jo centre gulėjo žirgo griaučiai su dvinariais žąslais ir sagtimis, o netoliese, 2 metrus į šiaurę, 1,2x2 m dydžio duobėje buvo rastos sudeginto žmogaus kaulų liekanos. Tarp jų buvo sidabrinė lankinė segė, 2 gintaro karoliai, Damasko plieno dviašmenis kalavijas, emaliu puošta apskrita plokštelė ir vienanarės žirklės.
Pirmasis kapas datuojamas IV a. pabaiga, antrasis -V amžiumi. Abu vyrai palaidoti su žirgais ar jų apranga, vietinės gamybos papuošalais (lankinėmis segėmis), įrankiais ir ginklais (kirviu, ietigaliais). Įkapės brangios: sidabrinės ar sidabru puoštos segės, sagtis, žirgo kamanos. Šalia vietinių gaminių yra ir importinių -Damasko plieno dviašmenis kalavijas, emaliu puošta plokštelė. Abiejuose kapuose rastos žirklės, o 2 pilkapyje pincetai ir šukos. Pastaruosius daiktus tyrinėtojai sieja su pagoniškais ritualais.
1958 metais V-VI a. jotvingių karinio elito kapą
 
Krikštonyse (Lazdijų raj.) ištyrė P. Kulikauskas,8 1958 metais ankstyvųjų viduramžių pradžios karinio elito kapą Reketėje (Kretingos raj.) ištyrė O. Navickaitė-Kuncienė.9 1970 metais A. Tautavičius Taurapilio (Utenos raj.) pilkapyne ištyrė kariniam elitui priklausantį kapų kompleksą- kunigaikščio ir jo palydos kapus.10 A. Tautavičius pilkapyną skiria lietuviams ir datuoja V amžiaus pabaiga ir VI amžiaus pradžia. Mano, kad tai - seniausi kapai lietuvių pilkapiuose.
Vakarinėje komplekso dalyje, nedidelės kalvos centre, buvo supiltas pilkapis (Nr. 5) kunigaikščio kapui. Kapui įrengti iškasta didesnė nei įprasta kapo duobė, kurioje vienas šalia kito buvo palaidotas kunigaikštis ir jo kovos žirgas. Virš kapo supylė didesnį sampilą, aplink kurį sudėjo stambių akmenų ratą. Laidojimo papročiai ir didžioji įkapių dalis neišsiskiria iš to laiko Siaurės Rytų Lietuvos kapų inventoriaus. Jame rastas Rytų Lietuvai įprastos formos pentinis siauraašmenis kirvis, peilis, Lietuvai būdingas antskydis, ietigaliai, segė, pincetas, galąstuvas. Ir kapo inventorius, ir laidojimo papročiai liudija, jog tai - vietinio gyventojo kapas.
Kunigaikštišką rangą išskiria ginklų ir kario aprangos puošnumas: žalvarinėmis vinutėmis prie medinio pagrindo pritvirtintas antskydis, ant kojų uždėti pentinai, kuriuos su apavu jungė sidabru apkaustyti diržai, ant piršto užmautas sidabrinis žiedas. Iš Padunojo atvežto kalavijo makštis puošė sidabriniai paauksuoti apkalai, plokštelės, sagtys, geležinė, granatais dabinta sagtis ir savitai kaustytas ragas. A. Tautavičiaus ir K. GodJowski teigimu, ragas ir pincetas su-siję su religiniais ar pilietiniais ritualais. Pavyzdžiui, geriamasis ragas gali būti siejamas su priesaika, kuria sutvirtinama sutartis, taika ar kitokie tarpgentiniai reikalai. Manoma, kad baltų gentyse apeigas atlikdavo bendruomenės galva, vėliau - genties ar žemės kunigaikštis. Panašus paprotys buvo ir Vidurio Europoje: ten kunigaikščių kapuose dažnai randamas pincetas ir puošnus geriamasis ragas, o kartais dar ir žirklės bei šukos.11
Bene įspūdingiausiu Taurapilio atradimu reikia lai-kyti ne tiek patį kunigaikščio kapą, kiek aplink centrinį kunigaikščio kapą išdėstytus jo palydos pilkapius. Jų čia turėjo būti iki 13, tačiau ištirti tik 8 likę. Tyrinėtojas neabejoja, kad tai karių raitelių kapai, kuriuose rasta įprastų lietuviams ginklų, tarp jų ir kovos kirvių. Dar svarbesnę išvadą autorius išsakė kalbėdamas apie rytinės Taurapilio pilkapyno dalies medžiagą. Pasak jo, vakarinėje grupėje yra turtingų karių ir jų vado kunigaikščio kapas, o rytinėje - eilinių to paties laiko bendruomenės narių kapai.