Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Stasys Naginskas (1891-1955), pedagogas, kalbininkas, literatas.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Mokslinė, kūrybinė veikla (1915?-1953). Grožiniai kūriniai (1917-1953): istorinės pjesės “Aukų šventė” (1947?), “Katkaus duktė” (1952), “Sulaužyta sutartis” (1938) ir pjesių fragmentai, eilėraščiai. Lietuvių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos tyrinėjimai (1915?-1953). Mokslinio pobūdžio studijos apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino tėvą Pukuverą (1939?-1941), 1351 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio priesaikos tekstą (1947), pirmykštės Lietuvos gyventojus bei jų kalbą (1940?); rašiniai, jų fragm. apie IX – XIV a. Lietuvos istorinius įvykius, prūsus, kuršius, žemgalius ir kitus baltus, jų kaimynus ir kalbą, lietuvių mitologiją; temų paruošiamoji medžiaga (1935 ?-1951?); kai kurių lietuvių kalbos vietovardžių etimologijos, rokiškėnų žodyno (raidės A-Ž) kartotekėlė, istorinės gramatikos tyrinėjimai (1926-1952), straipsniai, jų fragmentai lietuvių k. rašybos norminimo ir akcentologijos klausimais (1915?-1951?), bandymai tyrinėti M. Mažvydo, M. Daukšos kalbą (1938?-1953); V. Šekspyro autorystės tyrinėjimai (1935?-1939) ir “Hamleto” vertimas (1939-1942?); A. Gribojedovo komedijos “Vargas dėl proto” vertimas (1944); bandymai parengti visuotinio pasaulinio kalendoriaus projektą (1948-1949?). Lietuvių, rusų, lotynų k. ir literatūros pamokų planai, užrašai (1922?-1951?).
“Santara” gimė su mūsų visų Atgimimu. Santaros tuomet buvo kaip niekada daug, pats tautos susikaupimas, susitelkimas. Bet kažkuris jausmas kuždėjo: laisvė gali atnešti ir daug bėdų... Jau buvome spėję “paragauti” laisvos spaudos iš svetur, išsilaisvino ir mūsiškė. Taip išsilaisvino, kad ėmė ir visokios velniavos rastis. Tuomet dirbau “Nemuno” žurnale, kur buvo labai šauni komanda - Robertas Keturakis, Aleksas Dabulskis, amžinasis “nemunietis” fotomenininkas Romualdas Rakauskas, kiti taurūs žmonės.
Kaip tik tuo metu “Nemune” pirmieji išspausdinome paskutiniojo tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio atsiminimų fragmentus, kurie iki to laiko buvo skelbti tik užsienyje. Pabendravęs su juo vieną kartą, antrą, trečią, prisilietęs prie jo atminties, išminties ir didžiulės tolerancijos, pasitaręs su Lietuvos kultūros fondo vadovu Česlovu Kudaba, kurio padorumas tuomet stulbino ne vien mane, su kolegomis žurnalistais ryžausi... Tyliai, ramiai padariau pirmąjį mūsų “Santaros” maketuką.
O pavadinimas atėjo ne iš Vakarų, iš Amerikoje veikiančios federacijos “Santara-Šviesa”, o iš... Rytų. 1917-1918 m. Maskvoje ir Petrograde ėjo savaitraštis “Santara”. Jos autoriai buvo poetas Jurgis Baltrušaitis, būsimasis Lietuvos teisingumo ministras, Valstybės Tarybos pirmininkas Stasys Šilingas, būsimasis literatas ir pedagogas Stasys Naginskas, būsimasis teisingumo ministras, kiti tuo metu Rusijoje studijavę ar dirbę būsimieji šviesuomenės lyderiai. Vienu jos autorių buvo ir dar visiškai jaunas Juozas Urbšys. Jis tarsi atėjo iš anos “Santaros” į mūsiškę...
- Vadinasi, “Santara” iš esmės atsirado kartu su kita Atgimimo ir atgimusia spauda. Įdomiausia, kad beveik visa ji iš esmės liko tokia, kokia buvo tada. Viena, niekaip nenumalšinanti kautynių su valdžia, kad ir kokia ji būtų, troškulio, ir liko barikadų statytoja, kita - kaip tavo “Santara”, su savo tolerancija, patriotizmu, kultūros istorija."
