Baltų Atlantida

 Kaip mums patiems lietuviams reikės žiūrėt j paduotąjį čia sumanymą?
        Daugumas tų, kurie sulig šiol apie lietuvių kilmę klausimu užsiėmę buvo, laikėsi senosios hypotezės apie lietuvių atėjimą iš pietų-rytų šalies, iš Azijos. Taip pav. Ostermeyer'is18), sakydamas, kad lietuviai buvę pirmieji šin kraštan ateiviai, nurodė j didj senprūsių tikybos su graikų ir ry-mėnų tikybos panašumą.   A. von Kotzebue17),  aprašydamas  prūsų kilmę, sako: kas senprūsių ir lietuvių kalbos versmės rytų krašte ieško, paduoda savo manymui patvirtinti tą pastebėtiną paramą, kad jiji turėjus saviškus vardus levui, verbliūdui, beždžionei, auksui, kodylai (myrrha), šilkams vadinti. Ant Jūrių marių krantų to viso nerasta, todėl tuose varduose būsiąs atsiminimas iš tautos lopšio. Prof. von Bohlen'as18), prirūdydamas labai artimą lietuvių kalbos giminystę su sanskritu, paduoda taipogi, kaipo pastebėjimo vertus vardus: szlapis (Elephant), werbludas (Kameel), lutas (L6we), foezdženka (Aife), žemczuga (Perle, Edelstein). A. Krause19), nurodydamas aukščiau Kotzebue's ir k. paduotuosius žodžius, kurie tik iš rytų žemės atgabenti būti galėję, sako, negalima esą abejoti, kad ir lietuvių kalba „ihren Ursprung aus den Orient habe und zwar auf directern VVege". Tą pat atkartoja taipogi Preuss'as20) su Narbutu31) ir Kraševskį u 22), kurie plačiau yra rašę apie lietuvių tautos atėjimą iš,rytų šalies. Taip pat ir Bopp'as 2S) mano, kad lietuvių kalba esanti iš tėviškės (Stammland) Azijoje atnešta. Grevvingk'as 24) vėl pripažindamas, kad seniausi Jūrių marių krašto gyventojai buvę finnai, mano, kad lietuviai šitan kraštan vėliau iš pietų šalies atėję.
Prie tokio aplamo nusprendimo apie lietuvių tautos atėjimą iš pietų rytų šalies, daug buvo sunkiau nurodyti smulkiai laiką, kada, ir vietas, iš kur, lietuvių ateita. Beieškant lietuvių tėviškės, užkabinta kuone visos Europos tautos, su jomis lietuvius sugiminiuojant.
Viduramžyje—o dar ir vėliau—kada kuone visos Europos tautos nuo Nojaus sūnų išvesti buvo bandyta, neužmiršta ir lietuvių gentys. Johannes Annius Viterbius25) išvedė prūsus iš Armėnijos nuo Nojaus duktės Arak-sos, kuri pagimdžiusi „Prutum", nuo kurio paeinąs vardas „Prussia". Kitiems vėl, kaip Andriui Osiander'iui ir Joh. Funck'ui rodėsi, kad senovės prūsai paeiną nuo tų žydų, kuriuos ašurių saras Salmanasaras kalėjiman išsivaręs, o Severinui Goebeliui 1567 m. matėsi20), kad Rymo kaisaro Tito Vespasiano laiku, išgriovus Jerusalemą, žydai iš Palaistinos pabėgėliais ant laivų, kuriuos vėjai čion atvarę, apsigyvenę tarp sudavų lietuvių Zambijoje ir davę pradžią lietuvių tautai. Dar ne taip seniai, nes prieš 70 metų • Zschokke27) rašė, kad lietuviai iš pietų šalies iš foinikų ir kartagėnų krašto liuosu noru, ar rasit sidonėnų varu išguiti, kartagėnų laivais Lietuvon atkeliavę.
Dabar pereisime prie lietuvių tautos su graikais giminystės. Pirmas, kiek žinoma, abbatas Stadensis, XIII šimtmečio rašytojas, ir Gobelinus Persona manė, kad Aleksandrui Didžiajam mirus, makedonai išsisklaidę po visą pasaulį; jų dalis ant 300 laivų leidusis kelionėn, bet laivų dauguma žuvus, išskyrus 54, kurių 18 atvykę ir prūsus apėmę. Mathias de Michovia £8) ir Dlugošius 28) apie 1450 m., rašęs lenkų istoriją, pasakoja, kad Hanni-1alo prieš rymėnus pakurstytas Bitynijos karalius Prusias, pralaimėjęs karą su rymėnais, su savo tauta šiaurės link, nuo jų bėgdamas, persikėlęs, apie "ką liudiją prūsų kalboje graikiški žodžiai, kurie graikų kalbos tarmių žmonėms suprantami esą. M. Bielski's 30), apie prūsų iš M. Azijos atėjimą minėdamas, sako, kad su lietuviais susimaišę ateiviai iš Bosforo karalystės kirnmeriai,  mokėjusieji graikų kalbą  ir jos žodžius j prūsų ir lietuvių įga bene kalbą. Vijūkui Kojalavičiui81) rodosi, kad „graecae linguae vestigia"' lietuvių kalbon jgabenta herulių, apie kuriuos bus žemiau kalbama, kurie gyveno Rytų Rymo imperijoje, kur, kaip žinoma, graikų kalba viešpatavus. Apie 1560 m. rašęs prūsas Joducus WiIIichius Resselianus, kurs sakos, graikų kalba su lietuviais susikalbėti galėjęs, vadina prūsų kalbą „graeca depravata, sicut Gallica et Hispanica ex latina corrupta fere nata est." 82). Vėliau Filipas Ruhig'is 83), palygindamas daugybę graikiškų su lietuviškais žodžiais ir nurodęs identiškumą lietuvių ir graikų gramatikos formų, manė, kad lietuvių kalba artimesnė esanti su graikų, negu su lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis. Graikiškų žodžių atsiradimo priežastį jisai tokiu būdu išreikšti mano, kad jie, girdi, galėję, lietuvių kalbon pakliūti per graikų vedamus karus Juodmarių šiaurėje Rusijon ir Did. Lietuvon, arba todėliai, kad gotai ir noruliai su graikiškai ir lotyniškai kalbančiomis tautomis kariavę, "arba taipogi nuo vienų ir kitų tautų kolonijų, arba buvusiųjų kalėjime ir tėviškėn grįžusių žmonių. Naujesniais laikais Narbutas 34) buvo užsimanęs graikų kolonistus gelonus !5), tarp finniškųjų 8B) budinu senovėje gyvenusius, kaip ir pačius budinus, perkeldintt Lietuvon ir juos apskelbė lietuvių prabočiais, o VV. Pierson'as ") nuo gelonų, išeivių iš pietinės Rusijos, bandė išvesti galindus Prūsuose.