Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Kai giedrą liepos 31 d. rytą entuziastingai nusiteikę pirmą kartą Gedimimo pilies kalne kėlėme LDK Parko draugijos ir Vyčio ženklo vėliavas bei sėmėme lietuviškos žemės saują, jautėmės pakiliai ir net nenujautėme, kokios stulbinančios staigmenos ir nelaukti siurprizai laukė mūsų Ukrainos žemėje.
Laida:
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Visą keturiolikos dienų kelionę mus lydėjo kurį laiką vis dar džiuginusi šiluma, bet, riedant artyn į Pietus, perauganti į nepaliaujamą karštį, su kuriuo bandėme "susitarti" ir prisiderinti. Saulėtas Ukrainos kraštas dosniai atsilygino, suteikęs galimybę pasimėgauti įspūdingomis maudynėmis po galingais kriokliais, atgaivinusiais ne tik kaitros nuvargintus mūsų kūnus, bet ir sielas. Čia papildytos skaidraus šaltinio vandens atsargos gaivino dar ilgą kelią, kiekvienu gurkšniu primindamos krioklio didybę, suteiktą gaivą ir ramybę. Stabčiojimas tapo mūsų kelionės būtinybe, vis dažniau ieškant vandens kelionės dulkėms ir nuovargiui nuplauti. Kaip ir kiekvieno sustojimo metu privaloma tapusi akimirksniu ištirpstanti gaivinančių ledų porcija... Nepamirštamos pirmosios maudynės upelyje šalia vienuolyno, pakilus vėjui, dangumi ritantis grėsmingiems debesims ir grasinant besiartinančiai audrai. Kurią vis tik patyrėme beveik jau baigiantis kelionei. Kai nepasiekę Kijeve mūsų laukusios patogios nakvynės, tiesiai virš galvų žaibuojant ir griaudžiant, pakelyje statėmės palapines. Ir išgyventas nuostabus ramybės jausmas, kai vos spėjus sulįsti į jas, prapliupo liūtis... Stulbinančios tos nakvynės palapinėse, beveik visada statytose nakties tamsoje. Svaiginantys rytai prabudus ir tekančios ryto saulės šviesoje pamačius žavingus vaizdus, užuodus pelynų, čiobrelių, raudonėlių ir mėtų kvapus. Neužmirštami vakarai ir naktys prie laužo, kur išgertas pats skaniausias arbatos puodelis, suvalgytas sriubos, virtos iš visų likusių atsargų, dubenėlis. Kur sudainuotas kelionės metu sukurtas himnas, nuo patirtų emocijų įgavęs raudos motyvų, naujai ir sodriai nuskambėjusi sena gera daina... Įspūdinga neplanuota kelionė-dovana garlaiviu, vandens sūrumo "degustavimas" tolimiausiame taške prie Juodosios jūros, kur Vytautas Didysis girdęs savo žirgus. Visą kelią lydėję malonūs akiai reginiai: žydinčių saulėgrąžų geltonos jūros bangos, neaprėpiami kukurūzų, arbūzų ir melionų laukai, viliojantys vynuogienojai. Koks nepakartojamas pakelyje pakelto obuoliuko, darže išrautos morkos skonis ! Koks malonumas gliaudyti ką tik nuskintos saulėgrąžos sėklas. Koks žavus patirtas pojūtis besimaudant upelyje ir kūnu netikėtai nubangavus vėsiai šaltinio versmei... Siurprizus patyrė ir beveik 7000 kilometrų sukoręs autobusiukas, kartkartėmis supykdamas ir pora kartų sustojęs poilsio detalių pakeitimui. Išmušęs mus iš laiko grafiko, bet tuo pačiu suteikęs ir mums neplanuotus, bet smagius atokvėpius. Nestebina, kad prireikė remonto šiam ištikimam geležiniam kelionės "draugui", klusniai vykdžiusiam keistus mūsų norus. Kartu su mumis jam teko kopti į kalnus, vinguriuoti laukais, klimpti giliose arimų vagose, strigti siauruose keliukuose ir irtis pro genamas karvių bandas... Neišdildomos spontaniškos akimirkos, panorus pasijusti lietuvių kunigaikščiu ir pajodinėti laukuose besiganančiu žirgu, nuogos naktinės vyrų maudynės "tyriausiame", tik mėnulio šviesoje atsispindinčiame vandenyje, netikėtai sutiktas lietuviškai švariai kalbantis ukrainietis... Neabejotinai jau pasimiršę lengvesni ar stipresni sveikatos sutrikimai, alergija, kilusi nuo ilgai autobusiuke sklandžiusio aštraus pelynų kvapo. Nuslūgo patirtų nemalonių emocijų bangos, įsiplieskusios vienuolyne, nuslopo piktžiuga, sulūžus vežimo ienai, išgaravo bet koks nuovargis. Išliko tik gražūs susitikimai, išgirsta įdomi ir reikšminga informacija, pamatyti ir užfiksuoti įspūdingi daugiau ar mažiau išlikusių pilių vaizdai, prasmingas ir šviesus keliamų vėliavų, beriamos žemės ritualas, paskutinį kartą atliktas vėlyvą naktį pačioje kelionės pabaigoje Gedimimo kalno papėdėje. Ir nuo išgyventų emocijų patirtas jausmas, kūnu perbėgant susijaudinimo virpuliams...
LAST_UPDATED2
Komentarai (1)
Žygis link LDK
1
Trečiadienis, 08 Rugsėjis 2010 20:52
Labai įdomi laida. Kurejams ačiū... Lietuvos istorijos vadoveliuose nesurasi nieko panasaus.Tikiuosi parodys daugiau tokiu laidų ir apšvies lietuvius tokius kaip as :) kurie domisi istorija,o informacijos lietuviu kalba mažai...sėkmės kūribinei grupei!!!