Baltų Atlantida

Paskutinis šansas:
2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tačiau praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Kai kurios ES institucijos iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos vyriausybės pageidavimui, tačiau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio pratęsti, užsieniečiai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių dabar taikomų apribojimų.
Ieško landų apėjimui
Tiesa, Lietuvos išsireikalautu pereinamuoju laikotarpiu užsieniečiams taikomų apribojimų pobūdis ir apimtis jau nuo jų taikymo pradžios kėlė daug klausimų.
Konstituciniu įstatymu nustatyti apribojimai užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemę netaikomi užsieniečiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla.
Advokatų kontorų teisininkai iš karto suskubo patarti, kad tokiu atveju užsieniečiui nebūtina visą tą laikotarpį būti ar gyventi Lietuvoje, užtenka turėti leidimą čia nuolat gyventi ir įrodyti, kad vertiesi žemės ūkio veikla. Taip pat išsiaiškinta, kad apribojimus galima apeiti užsieniečiui Lietuvoje registruojant įmonę (juridinį asmenį).
Įdomu tai, kad įstatymo leidėjo principinė pozicija buvo leisti žemę pirkti užsieniečiams tik tų šalių, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Paprastai kalbant, žemę buvo leista pirkti tik Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams. Tačiau praktikoje bet kurios šalies užsieniečiui įregistravus juridinį asmenį Lietuvoje, nebuvo taikomos nei pereinamojo laikotarpio, nei ribojančios nuostatos dėl Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.
Kaip kad dažnai mūsų valstybėje yra buvę, teisininkai, atstovaujantys suinteresuotą žemės įsigijimu pusę, pasirodė stipresni negu valstybės interesas ir politikų pozicija. Tačiau, ar pakankamai tvirta pozicija buvo daugelį metų žemės klausimus sprendusios kairiųjų valdžios, klausimas lieka atviras.
Rezultato nedavė
Visi sutinka, kad esamas žemės pirkimo reguliavimas ir taikomi apribojimai – o ir jų taikymui Lietuvos išreikalautas besibaigiantis septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvoje turėjo susiklostyti žemės rinka, išsilyginti žemės kainų skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse, sustiprėti Lietuvos ūkininkai, – ko gero, tokių rezultatų, kokių buvo laukiama, taip pat nedavė.
Priešingai, spauda mirga pranešimais apie neteisėtai užsieniečiams išparduotą žemę, skaičiuojamą tūkstančiais hektarų, o oficialios institucijos garsiai skundžiasi, jog nieko padaryti negali. O gal nenori?
Esama situacija suskirstė visuomenę į dvi dalis.
Vieni teigia taip: kadangi praktiškai jokie apribojimai dėl žemės pirkimo užsieniečiams ir taip nebuvo taikomi, derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo nėra prasmės. Esą tokiais žemės pirkimo ribojimais yra mažinama legali lietuviškos žemės paklausa.
Kita visuomenės dalis primygtinai tvirtina, kad neribojamas žemės pardavimas užsieniečiams gali grėsti nacionaliniam Lietuvos saugumui, o ilgaainiui atvesti ir prie Lietuvos suvereniteto praradimo.
Suprantama, kad tai atspindi kraštutinius požiūrius: pirmieji ignoruoja faktą, kad jau po metų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus galima netrukdomai legalizuotis neteisėtai pirktą žemę, o kiti ignoruoja realybę, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje turės atsirasti žemės rinka, kurioje lygiomis teisėmis dalyvaus ir užsieniečiai, o šie savo darbu, mokamais mokesčiais padės kurti mūsų pačių valstybės gerovę.
Akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas neužtikrins žemės kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybėse, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos, galų gale neišspręs jau dabar susiklosčiusios situacijos dėl užsieniečių neteisėtai įgytos žemės. Kita vertus, negalime leisti, kad užsieniečių neteisėtais būdais (per trečius asmenis) įgyta žemė būtų paprastai legalizuota iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Į šias problemas neturėtų būti žvelgiama tik iš vieno konstitucinio įstatymo pusės. Ttermino užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, pratęsimas ar panašūs pavieniai siūlymai nebūtinai galėtų iš esmės pakeisti ar užkirsti kelią susiklosčiusiai ydingai žemės pirkimo praktikai.