Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Paskutinis šansas: 2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tačiau praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Kai kurios ES institucijos iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos vyriausybės pageidavimui, tačiau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio pratęsti, užsieniečiai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių dabar taikomų apribojimų. Ieško landų apėjimui Tiesa, Lietuvos išsireikalautu pereinamuoju laikotarpiu užsieniečiams taikomų apribojimų pobūdis ir apimtis jau nuo jų taikymo pradžios kėlė daug klausimų. Konstituciniu įstatymu nustatyti apribojimai užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemę netaikomi užsieniečiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla. Advokatų kontorų teisininkai iš karto suskubo patarti, kad tokiu atveju užsieniečiui nebūtina visą tą laikotarpį būti ar gyventi Lietuvoje, užtenka turėti leidimą čia nuolat gyventi ir įrodyti, kad vertiesi žemės ūkio veikla. Taip pat išsiaiškinta, kad apribojimus galima apeiti užsieniečiui Lietuvoje registruojant įmonę (juridinį asmenį). Įdomu tai, kad įstatymo leidėjo principinė pozicija buvo leisti žemę pirkti užsieniečiams tik tų šalių, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Paprastai kalbant, žemę buvo leista pirkti tik Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams. Tačiau praktikoje bet kurios šalies užsieniečiui įregistravus juridinį asmenį Lietuvoje, nebuvo taikomos nei pereinamojo laikotarpio, nei ribojančios nuostatos dėl Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Kaip kad dažnai mūsų valstybėje yra buvę, teisininkai, atstovaujantys suinteresuotą žemės įsigijimu pusę, pasirodė stipresni negu valstybės interesas ir politikų pozicija. Tačiau, ar pakankamai tvirta pozicija buvo daugelį metų žemės klausimus sprendusios kairiųjų valdžios, klausimas lieka atviras. Rezultato nedavė Visi sutinka, kad esamas žemės pirkimo reguliavimas ir taikomi apribojimai – o ir jų taikymui Lietuvos išreikalautas besibaigiantis septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvoje turėjo susiklostyti žemės rinka, išsilyginti žemės kainų skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse, sustiprėti Lietuvos ūkininkai, – ko gero, tokių rezultatų, kokių buvo laukiama, taip pat nedavė. Priešingai, spauda mirga pranešimais apie neteisėtai užsieniečiams išparduotą žemę, skaičiuojamą tūkstančiais hektarų, o oficialios institucijos garsiai skundžiasi, jog nieko padaryti negali. O gal nenori? Esama situacija suskirstė visuomenę į dvi dalis. Vieni teigia taip: kadangi praktiškai jokie apribojimai dėl žemės pirkimo užsieniečiams ir taip nebuvo taikomi, derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo nėra prasmės. Esą tokiais žemės pirkimo ribojimais yra mažinama legali lietuviškos žemės paklausa. Kita visuomenės dalis primygtinai tvirtina, kad neribojamas žemės pardavimas užsieniečiams gali grėsti nacionaliniam Lietuvos saugumui, o ilgaainiui atvesti ir prie Lietuvos suvereniteto praradimo. Suprantama, kad tai atspindi kraštutinius požiūrius: pirmieji ignoruoja faktą, kad jau po metų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus galima netrukdomai legalizuotis neteisėtai pirktą žemę, o kiti ignoruoja realybę, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje turės atsirasti žemės rinka, kurioje lygiomis teisėmis dalyvaus ir užsieniečiai, o šie savo darbu, mokamais mokesčiais padės kurti mūsų pačių valstybės gerovę. Akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas neužtikrins žemės kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybėse, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos, galų gale neišspręs jau dabar susiklosčiusios situacijos dėl užsieniečių neteisėtai įgytos žemės. Kita vertus, negalime leisti, kad užsieniečių neteisėtais būdais (per trečius asmenis) įgyta žemė būtų paprastai legalizuota iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Į šias problemas neturėtų būti žvelgiama tik iš vieno konstitucinio įstatymo pusės. Ttermino užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, pratęsimas ar panašūs pavieniai siūlymai nebūtinai galėtų iš esmės pakeisti ar užkirsti kelią susiklosčiusiai ydingai žemės pirkimo praktikai.