Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Senovės žmogaus gyvenime itin didelę reikšmę turėjo įvairios gerosios ir blogosios dvasios. Jos ypač suaktyvėdavo žengiant pirmąjį žingsnį - vykstant į kelionę, apsisprendžiant skelbti karą ir, žinoma, kuriant Šeimą.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Todėl tekdavo kurti apsaugančius bei užtikrinančius sėkmę ritualus. Suvokimas, atėjęs iš senovės Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, jog primityvus žmogus neskirdavo materialaus pavojaus nuo psichinio, savų išgyvenimų nuo vyksmo aplinkoje. Todėl savas baimes, nepasitikėjimą savo jėgomis priskirdavo moteriai, tapatindavo ją su svetima, gal net pikto linkinčia galia. Kad ji nepakenktų vyrui, skirtingose pasaulio šalyse gyvenusios gentys naudojo panašias „apsisaugojimo” priemones — skirtingas vyrų ir moterų kalbas, tikrojo vardo, kuris gali būti paminėtas kerėjimuose, slėpimą nuo kitos lyties žmonių.
Pirmas žingsnis magiškame mąstyme jau savaime yra pavojingas. Pirmas suartėjimas su mergina - tuo labiau, nes prarandant nekaltybę išliejami keli kraujo lašai gali būti tapatinami ir su sužeidimu, už kurį dera atlyginti, ir su skriauda, padaryta kitos giminės atstovei, už kurią gresia kraujo kerštas. Kad sutuoktinis būtų apsau¬gotas nuo baisių nuotakos defloracijos padarinių, senovės tibetiečiai, japonai, uigurai ir daugelis kitų tautų šią užduotį pavesdavo turintiems ypatingų gebėjimų - žyniams, vadams ar atsitiktiniam svečiui, kuriam už riziką sumokėdavo.
Kai kuriose bendruomenėse netgi nekaltybės įveikimo „specialistų” paslaugos laikytos nepakankamomis. Todėl šią užduotį patikėdavo moterims ar dievams. Pastarieji asmeniškai nedalyvaudavę, todėl tekdavo pasitenkinti jų statulomis ar simboliais. Antai antikos laikais kai kurioms aukštuomenės merginoms atsikratyti nekaltybės padėdavo dievo Priapo statulos penis. Daugelis tautų tikėjo skaisčią merginą turint ypatingų sugebėjimų.
Pirmykštėje visuomenėje gyvos ar mirusios, bet skaisčios merginos turėjo užtikrinti gausų derlių, palankų orą, karines pergales. Todėl jas aukodavo dievams. Cičen Icoje (Meksika) po iškilmingų ceremonijų skaistuolę mesdavo į šulinį, kuriame turėjo įvykti jos santuoka su lietaus dievu. Zimbabvėje (Afrika) ne tik skaisčią, bet dar ir gražiausią merginą genties vado sūnus po šokių bei iškilmingų apeigų nudurdavęs ietimi. Tai turėjo sustiprinti karių kovinę dvasią.
Mitų palikimas
Kaip liudija Europos mitai ir pasakos, išskirtinį potraukį skaisčioms merginoms jautė slibinai, tol siaubdavę kraštą, kol sutardavę dėl duoklės: kasdien vis nauja mergina. Galiausiai ateidavo valdovo dukters eilė. Tačiau su ja gašliam driežui paprastai nepasisekdavo, nes tuoj pasirodydavęs šaunus riteris ir išvaduodavęs princesę.
Mergelės turėjusios ir gydomųjų galių. Dar XVIII a. tikėta, kad santykiavimas su nekalta mergina gali išgydyti lytines ligas, o pati mergina nebus užkrėsta. Todėl kai kurie sifiliu sirgę vyrai tokiu būdu bandė atgauti sveikatą.
Skaisti mergina galėjusi nuvyti netgi velnią. Kadangi demoniškos jėgos suaktyvėjančios per vestuves, vien jaunosios nekaltybės nepakakdavę jas įveikti. Todėl jaunąją turėdavo lydėti netekėjusios, skaisčios pamergės. Jos ne tik puošė vestuvių apeigas, bet ir saugojo jaunikį bei nuotaką nuo blogio.
Šiuolaikinė skaistybė
Seksualinė revoliucija ir su kiekviena nauja karta vis ankstesnė lytinio gyvenimo pradžia pastebimai nuvertino skaistybę. JAV psichologės Janet Green tyrimų duomenimis, septintąjį XX a. dešimtmetį veik 50 proc. merginų tapatino nekaltybę su fiziniu trūkumu, o aštuntąjį taip manančiųjų skaičius išaugo net iki 80 proc. Regis, buvo galima laukti, jog šiandieną kone visos amerikietės norės kuo sparčiau atsikratyti nekaltybės. Bet jų nuostatos ėmė keistis visai kita linkme.
Besikeičiantį požiūrį į nekaltybę patvirtina ir Paryžiaus kosmetinės chirurgijos klinikos vadovas Edmond’as Forestier’as. Jis praneša, kad per dvidešimt metų 8 kartus išaugo moterų, kurioms atliekamos nekaltybės atkūrimo operacijos, skaičius. Anksčiau tai buvo musulmonės, vėliau tokios operacijos panoro avarijose nukentėusios, išprievartautos moterys. Pastaraisiais metais vis daugiau kreipiasi vidurinės klasės, t. y. kuo nors neišsiskiriančių, moterų. E. Foriestier’as mano šias moteris pajutus kol kas dar silpną, bet vis stiprėjančią visuomenės nuostatą: tai, kas yra slapta, sunkiai pasiekiama ir nepakartojama, labiau vertinama.
Skaistybės vertinimo idėjos
Vertinančiųjų skaistybę idėjas paskelbė Wendy Shalit (JAV). Ji išleido iškalbingai pavadintą knygą „Kuklumo sugrąžinimas: prarastos skaistybės atradimas”. Autorė teigia, kad moterys iš prigimties yra drovios. Todėl, nors šiuo metu mėgstama neigti vyrų ir moterų skirtumus, nors skaistybė nebelaikoma dorybe, atsainų požiūrį j ją bei drovumą galima prilyginti seksualiniam išnaudojimui. W. Shalit pastebi, jog siekianti profesinės karjeros moteris nieko nebestebina, ieškanti vis naujo seksualinio nuotykio moteris laikoma šiuolaikiška, o spauda ir TV jai nuolat patarinėja, kaip patirti vis didesnių smagumų. Tačiau jei moteris nori išsaugoti skaistybę iki vedybų, tiki ištikimybe ir nenutraukiama santuoka, mano, jog drovumas — ne yda, kurią reikia nugalėti, o dorybė, kurią dera puoselėti, tai aplinkiniams atrodo bent jau keista, o kartais ji apšaukiama ir nesveika ar lesbiete. Todėl šiuolaikinei moteriai jau tenka siekti ne tik seksualinės laisvės, bet ir teisės nesinaudoti šia laisve pripažinimo.
Šios vakarietiškos visuomenės nuostatų permainos leidžia užduoti įdomų klausimą: „Ar jau šiek tiek primirštas kuklios lietuvaitės vaizdinys staiga taps itin modernus ir madingas?”
Samprotavimai apie skaistybę gali pasirodyti nebeaktualūs. Tačiau jie yra geras pagrindas aptarti pažinties pradžioje nuolat kylančius klausimus: „Kas turi parodyti iniciatyvą? Su kuo sutikti, kada nusileisti, o kur užsispirti? Kitaip sakant — kokiu pažinties, meilės vaizdiniu vadovaujamės?”
Straipsnis publikuojamas iš : http://zurnalas.darnipora.lt/siuolaikine-skaistybe-ir-skaistybe-senoveje-36.html
