Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
"Mėnuo Juodaragis XII" lydėjo vasarą žirgo karčiais
Dvyliktasis nepriklausomos muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis Mėnuo Juodaragis šiemet trečią kartą svečiavosi įstabaus grožio ežero saloje Zarasuose. Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 28-30 d. žiūrovus pakvietė kerinti kelionė po senovės ir ateities muzikos, meno, amatų pasaulius.
Čia taip pat, savo kūrybos dainas liaudies motyvais, kartu su šokiu, pasitelkdama rytietišką instrumentą- Tibetietišką varpą, pristatė ir Agnė Dragūnaitė su Irakli Koijava. Gal tai galima pavadinti globalizuotu folkloru, tačiau nauja garsų sintezė klausant tokios muzikos, švelniai suvirpina žmogaus sielos stygas.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Mėnuo Juodaragis išsiskiria unikalia idėja, jungiančia senąją dvasinę kultūrą su šiuolaikine kūryba, gausia istorine programa ir nuostabia gamtos aplinka.
Baltų tautosakoje ir tikėjimuose skaičius dvylika turi ypatingą galią ir išbaigtumą, tad MJR festivalis minės maginę sukaktį. Dvyliktąjį, mums jubiliejiškai reikšmingą festivalį, nepaisydami sunkesnių sąlygų organizatoriai pasistengė padaryti dar gausesnį ir įdomesnį. Mėnuo Juodaragis vėl buvo savaip naujas, nes kasmet atveria vis reikšmingesnes gijas bei temas.
Pagrindine festivalio tema taps etninėje kultūroje itin reikšmingas mitologinis žirgo simbolis ir jo magiškas raitelis – Vytis. Kita teminė gija palies baltų genčių istoriją, gyvuojančią gerokai daugiau nei tūkstantį metų.
Šventėje grojo muzikos kūrėjai iš 9 užsienio šalių ir gausus būrys Lietuvos grupių, projektų, ansamblių bei atlikėjų. Po keturias festivalio scenas pasiskisčiusios atlikėjų grupės kurios autentiškas bei improvizuotas folkloro, šiuolaikinės elektroninės, akustinės muzikos, taip pat sunkiojo roko ir kita originali kūryba buvo pristatyta gausiam būriui žiūrovų. Viso per 3 dienas festivalyje pasirodė per 40 kolektyvų.
Čia atvykusių laukė paskaitos, filmų seansai, vakaronės, senosios apeigos, meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, beigi įvairios pramogos – futbolo turnyras, pažintinės kelionės po Zarasų apylinkes, jodinėjimas, vaikų programa. Primą kartą buvo žaidžiamos lietuvių tautinio sporto - ritinio (ripkos) varžybos! Zaraso salos ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnojo aukuras ir laužai, o įsikurs palapinių kaimai šurmuliavo tarsi seni sutikti bičiuliai, šurmuliavo vis augantis tradicinių amatų kiemas.
