Baltų Atlantida

Dainų šventės tautodailės parodoje susitinka tradicija ir dabartis
Šimtai gražiausių ir vertingiausių tautodailės kūrinių iš muziejinių rinkinių ir naujai sukurtų pristatoma sostinės Radvilų rūmuose ketvirtadienį atidarytoje Lietuvos tūkstantmečio dainų ir šokių šventės "Amžių sutartinė" lietuvių liaudies meno parodoje "Tradicija ir dabartis".

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Tradiciškai Dainų šventes palydinti lietuvių liaudies meno paroda sudaryta iš dviejų dalių - vienoje eksponuojamas senasis liaudies menas iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, o kitoje - dabartinė liaudies dailė, kurios ekspoziciją parengė Lietuvos liaudies kultūros centras.
Parodos lankytojai pamatys per 230 pačių gražiausių, muziejuje saugomų būdingiausių tradicinių liaudies kūrybos pavyzdžių: medžio dirbinių, baldų, audinių, drabužių, keramikos, skulptūros, tapybos. Liaudies kūrybos tradicijų gyvybingumą ir jų tąsą bei kaitą parodoje atspindės geriausių XX a. antros pusės - XXI a. pradžios tautodailininkų, kurių parodoje dalyvauja per 460, sukurti darbai.
Parodos "Tradicija ir dabartis" senojo liaudies meno dalyje eksponuojami mediniai daiktai ir įrankiai, naudoti dar XVIII a. pab. - XX a. pradžioje kaimo žmogaus buityje. Parodos kuratorės Irenos Ūdraitės žodžiais, "šiuos daiktus brangino, tausojo, jais grožėjosi, ir perduodavo šeimoje iš kartos į kartą. Ypatingu išradingumu ir meniniu skoniu meistrai pasižymėdavo darydami moterų darbo įrankius, susijusius su verpimu, audimu, skalbimu ir kitais darbais. Jie išdailinti įvairiausiais pjaustinėtais ir raižytais geometriniais ornamentais, rečiau - scheminiais augalijos motyvais. Raštuose plastikos kalba tarsi užkoduoti geriausi palinkėjimai, kartais įrankio priklausomybei atskirti įrėžiami inicialai ar ženklai".
Lietuvių moterų išmonę parodoje atspindi rankdarbiai, interjero audiniai, drabužiai. Anot kuratorės Dalios Bernotaitės-Beliauskienės, XIX a. daugumą drabužių ir buityje naudotų įvairių audinių moterys išsiausdavo pačios, paprastomis kaimiškomis staklėmis. Žaliavą, audimo techniką, raštus, puošybą jos parinkdavo atsižvelgdamos į audinių paskirtį ir etnografinės srities tradicijas.
Nors liaudies tapybos paveldas nėra itin gausus, parodoje lankytojams pristatomi ypatingi XVII a. nutapyti ant medžio lentos nedideli keturi Ivoškių kaimo (Joniškio r.) koplyčios altorėlio paveikslai. Pasak kuratorės Marijos Kuodienės, lietuvių liaudies dailės atsiradimą lėmė XVII a. katalikiškos reformos laikotarpiu kaimo aplinkoje įdiegtas pamaldumas. Valstiečių bendruomenėje paplito skirtingų gabumų, pasimokiusių ar savamokslių liaudies menininkų sukurti darbai.
Antroje parodos "Tradicija ir dabartis" dalyje, kurioje eksponuojami XX a. antros pusės - XXI a. pradžios tautodailininkų darbai, lankytojams pristatomos visos šiuo metu gyvuojančios liaudies meno šakos: vaizduojamasis menas (tapyba, skulptūra, grafika, prie kurios jungiami karpiniai), taikomasis (audiniai, juostos, riešinės, pirštinės, medžio ir pinti dirbiniai, keramika, juvelyrika ir kalvių nukalti kryžiai, tautiniai kostiumai, žaislai ir muzikos instrumentai), paprotiniai žanrai (verbos, margučiai, sodai, kaukės).
Parodos kuratorės dr. Elenos Počiulpaitės teigimu, ši paroda suteikia ypatingą galimybę palyginti pastarojo dvidešimtmečio meistrų darbus su liaudies meno paveldo šedevrais. Pabrėžiama, kad pastarąjį dvidešimtmetį didžiausi poslinkiai įvyko skulptūroje, ypač jos tematikoje. Į liaudies skulptūrą kartu su tradicinės kryždirbystės atgimimu sugrįžo ir sakraliniai siužetai.
Ryškias sąsajas su tradicijomis lankytojai pastebės audiniuose, kurių daugiausia atkeliavo iš Vilniaus krašto ir Aukštaitijos (Švenčionių, Trakų, Zarasų rajonų). Parodoje taip pat pristatomi medžio dirbiniai, glazūruoti ir juodojo degimo keramikos darbai. Spalvingą parodos reginį sudaro sodai, margučiai, kaukės, verbos.
Liaudies meno paroda "Tradicija ir dabartis" Radvilų rūmuose veiks iki gruodžio 31 dienos.