Baltų Atlantida

Šiemet Lietuva mini penktąsias narystės Europos Sąjungoje metines, kurios sutampa ir su gegužės 9-ąja - Europos diena. Vilniuje ta proga tradiciškai rengiamas projektas „Lietuva -Europos žvaigždutė“.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Šalin rožinius akinius! ES yra demokratinis farsas?

Patologinė demokratija, kurioje neatstovaujama jokiai tautai ar visuomenei, demokratinis despotizmas, farsas, demokratijos spektaklis, organizacija, kurioje į laisvę žiūrima kur kas nerimčiau nei Sovietų Sąjungoje. Tai tik keletas Europos Sąjungos (ES) ar jos institucijų darbą apibūdinančių sąvokų, kurios penktadienį buvo minimos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje „Europos integracijos keliai ir klystkeliai“. Tačiau, pasak filosofo Vytauto Radžvilo, kritiška nuostata nereiškia, kad ES nebereikia: „Mes tiesiog pageidautume kitokios Europos“, - konstatavo filosofas.

 Ką bendro turi pienas ir demokratija?

„Winstonas Churchillis sakė, jog demokratija yra santvarka, kai beldimas į duris ankstų rytą reiškia, jog atvyko pienvežys. Mums tai prieš 20 m. labai patiko, nes mes žinojome, kad vietoje pienvežio į duris gali pasibelsti KGB darbuotojas. (...) Šiandien W. Churchillio pienvežys nešioja kvietimus į Europos Parlamento (EP) rinkimus, tačiau su demokratija ir piliečių savivalda jis turi daug mažiau ryšio negu anksčiau turėjo su pienu“, - konferencijoje sakė filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Anot jo, Europos parlamentarizmas yra labai keista ir patologinė demokratijos forma, mat renkame atstovus, kurie neatstovauja jokiai bendrai tautai ar visuomenei. A. Jokubaitis, pasiremdamas prancūzų mąstytoju Pierre‘u Rosenvallonu, ES valstybių narių politines sistemas apibūdino kaip kontrdemokratijas, kuriose piliečiai, išsirinkę valdžią vėliau įvairiomis formomis ją kritikuoja, kontroliuoja, nuolat prižiūri – tai yra visomis formomis reiškia nepasitikėjimą.

Valdžios kontrolei pasitarnauja žiniasklaida, viešoji nuomonė, daugybė kontrolės institucijų. Tuo tarpu europarlamentarai yra tapę beveik neliečiama aristokratija: po rinkimų jie niekaip nėra kontroliuojami valstybės, kurioje buvo išrinkti, piliečių, net žiniasklaida ne itin kiša nosį į europarlamentarų daržą.

„Atskirų valstybių viduje mes galime matyti daug pastangų kontroliuoti išrinktuosius: čia daug nepasitikėjimo valdžia, jos kritikos, stebėjimo, smerkimo, įvairiausių sarginių šunų lojimo, perregimumo reikalavimų, sąmokslo ieškojimų. EP neturi šių demokratinio politinio teatro elementų. Net spauda ir viešoji nuomonė mažai domisi europarlamentarų veikla“, - stebėjosi filosofas. 

Dėl šios priežasties, pasak A. Jokubaičio, susidaro prielaidos demokratiniam despotizmui – tokiai politinei sistemai, kurioje laisvi piliečiai užliūliuojami, bukinami ir taip švelniai tramdomi bei atsiejami nuo aktyvios veiklos.

Visas straipsnis:  http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22035081