Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Yra teigiama, kad sapnai - unikali mums duota galimybė geriau pažinti save. Jie gali padėti spręsti kasdienes problemas, rasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus. Kartu tai lyg tiltas tarp praeities ir ateities, suteikiantis galimybę numatyti, kas mūsų laukia. Atsitiktinumų gyvenime ne tiek jau daug. Tikėtina, kad, jei mokėtume "skaityti" sapnų siunčiamus ženklus, jų būtų dar mažiau
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Norint matyti video per Apple įrenginius - spausti paveiksliuką
Sapnai - tai vienas iš paslaptingiausių žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti laboratorinėmis sąlygomis. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus personaline patirtimi. Jų (Pavlovo ir kt.) nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisimoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Labiausiai sapnų turinys yra įtakojamas praeityje įvykusių įvykių, išgyvenimų ir pasąmonėje glūdinčios informacijos. Tai, be abejo, teisingas aiškinimas, tačiau jis toli gražu neaprėpia didelės dalies sapnų, kurie yra ypatingai įdomūs ir paslaptingi, susidarymo mechanizmo. Taigi, mano nuomone, aukščiau pateiktas sapnų susidarymo mechanizmo modelis yra per siauras. Šiame straipsnyje, remdamasis tikrais sapnų pavyzdžiais aš pateiksiu savo teoriją( žinoma, hipotezės lygyje), kuri, mano nuomone, paaiškins kur kas platesnio spektro sapnų susidarymo mechanizmus. Žinoma, aš nepretenduoju pateikti pilnos teorijos, išsemiančios visus šios be galo plačios temos aspektus. Ypatingas dėmesys bus skirtas taip vadinamiems pranašingiems sapnams, t.y. sapnams, kurie įspėja apie ateities įvykius ar išsipildo ir turi įtakos konkrečiam individui, jų grupei ar net visai žmonijai. Kadangi sapnuojame įvairius sapnus kiekvienas (tik ne visi prisimename juos), tikiuosi, kad šis straipsnis bus įdomus plačiam skaitytojų ratui. Miegas - tai žmogaus fiziologinis poreikis, kurį žmogus būtinai turi tenkinti, nes antraip galima susilaukti liūdnų pasekmių (išskyrus unikalius atvejus, kuomet miegas žmogui nereikalingas). Miego trukmė yra skirtinga kiekvienam žmogui, ji priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, užsiėmimas, metų laikas ir pan. ir vidutiniškai yra 6 - 8 valandos. Miego metu įvairios žmogaus organų sistemos elgiasi labai nevienodai: tuo metu, kai atramos ir judėjimo organų sistema išlieka visiškai atsipalaidavusi, t.y. pasyvioje būsenoje, centrinės nervų sistemos dalies - galvos smegenų - veikla tampa labai aktyvi. Miegant galvos smegenų laukia milžiniškas “darbas” - per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktos informacijos analizė, rūšiavimas, įsiminimas, tuo pačiu koordinuojant viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą. Visa informacija yra “filtruojama” jos subjektyvios reikšmės sapnuojančiajam filtru: a) jeigu informacija gauta su intencija, kad ji bus reikalinga tam tikro laikotarpio bėgyje, - ji yra fiksuojama žmogaus operatyvinėje atmintyje - šiandien manoma, jog šio proceso metu vyksta neuronų DNR ir RNR molekulių struktūriniai pakitimai; b) jeigu informacija individui yra neaktuali ar gauta atsitiktinai - ji dingsta iš operatyviosios atminties ir išlieka tik pasąmonės lobynuose. Žinoma, jeigu subjektyviai nereikšminga individui informacija padaro didelį įspūdį vaizdo, garso, kvapo, skonio ar lytėjimo pavidalu, ji yra fiksuojama operatyvinėje atmintyje. Visi šie aukščiau aprašyti procesai atsispindi sapnuose, tik dažnai iškreiptomis formomis, simboliniais ženklais ir simboline kalba. Yra tipiniai (archetipiniai) ir asmeniniai simboliai. Tipiniai simboliai dažnai yra universalūs tam tikroje kultūrinėje plotmėje ir yra bendri tam tikrai bendruomenei. Jų reikšmės pateikiamos įvairiuse sapnininkuose. Tačiau nereikia pamiršti, kad sapnai atspindi sapnuojančiojo mintis, jausmus, pergyvenimus, siekius ir pan., todėl kiekvienas individas priklausomai nuo savo išsilavinimo, aplinkos, pomėgių gali turėti ir turi savitą “ženklų kalbą” - savo pasąmonės simboliką. Laboratoriniai tyrimai parodė, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes. Po šios įžangos pradėkime aiškintis, kas gi lemia sapnų turinį ir koks jų susidarymo mechanizmas. Taigi sapnų turinys yra sąlygojamas šių veiksnių: • individo pasąmonėje sukauptos informacijos • individo organizme vykstančių fiziologinių procesų • sapnuojančiojo fizinės bei energetinės aplinkos • sapnuojančiojo psichinės bei fiziologinės būsenos Individo pasąmonėje sukaupta informacija - tai visa informacija, kuri sąmoningai arba nesąmoningai buvo užfiksuota vaizdo, garso, skonio, kvapo ar lytėjimo organų pagalba. Individo organizme vykstantys fiziologiniai procesai (tokie kaip virškinimas ir pan. bei bendra organizmo sveikatos būklė) be abejo turi įtakos sapnų turiniui. Sapnuojančiojo fizinę bei energetinę aplinką charakterizuoja: a) temperatūra b) drėgmė c) triukšmas d) šviesa e) kita f) įvairių elektromagnetinių laukų poveikis Sapnuojančiojo psichinė būsena - tai individo mintys, siekiai, troškimai, emocijos, vertybių sistema ir kt., taip pat psichinių žmogaus savybių visuma. Tai bene svarbiausias tiesiogiai sapnų turinį veikiantis veiksnys. Fiziologinė būsena - tai individo nuovargio/poilsio laipsnis, ir kt. Mano nuomone, visus sapnus galima suskirstyti į dvi kategorijas arba tipus pagal tai, ar jie gali būti paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais cheminiais, fiziniais, biologiniais, elektromagnetiniais ar psichofiziologiniais procesais, ar negali. Taigi šiame darbe sapnai skiriami į dvi kategorijas: 1. Sapnai, kurių turinys gali bųti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais. 2. Sapnai, kurių turinys negali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais. Tačiau toks klasifikavimas neatskleidžia sapnų susidarymo mechanizmų. Siekiant juos atskleisti, aš pasirinkau tokią sapnų klasifikaciją: - paprastieji sapnai - telepatiniai sapnai - transtelepatiniai sapnai Šios klasifikacijos pagrindu yra paimtas sapnų susidarymo mechanizmas. Taigi tai atitinka pasirinktus tyrimo tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti šiame straipsnyje. Taigi žemiau detaliau nagrinėjami kiekvienos klasės sapnai bei jų susidarymo mechanizmai.
Daugeliui, išgirdus žodį "stalo žaidimai", galvoje sukuriama asociacija su vaikais ar paaugliais. Tačiau stalo žaidimų yra labai daug ir įvairių, sukurtų skirtingoms amžiaus grupėms, reikalaujančių skirtingų žaidėjo savybių (strateginis mąstymas, diplomatiniai sugebėjimai, rankų miklumas, kūrybiniai gebėjimai) ir naudojančių skirtingus žaidimo komponentus.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Dauguma net nesusimąsto, kad stalo žaidimai turi ir mokomąja vertę. Tarp gausybės spalvingų žaidimų galima rasti tokių, kurie vysto vaiko raidą, padeda pažinti raides ir mokytis skaityti, lavina matematinius, loginius bei kūrybinius įgūdžius. Vis dažniau prie stalo žaidimų galima sutikti ir vyresnių, net ir garbaus amžiaus žmonių, susižavėjusių šia turininga ir užkrečiančia pramoga, kuri tampa lyg šeimos tradicija susirinkti prie bendro stalo. Neretai kalbant apie stalo žaidimus omenyje taip pat turimi ir klasikiniai žaidimai (šachmatai, šaškės, domino), kortų žaidimai ar vaidmenų žaidimai.
Istorija
Stalo žaidimai užėmė gana svarbią vietą daugumoje senovės civilizacijų. Seniausiu stalo žaidimų laikomas egiptietiškas Senet, rastas 4 tūkstantmečio prieš mūsų erą kapavietėse. Iš senųjų stalo žaidimų dabar plačiausiai žaidžiami šachmatai ir go. Ilgą laiką, beveik išimtinai aukštuomenės pramoga buvę stalo žaidimai, kaip idealus šeimos laisvalaikio leidimo būdas išpopuliarėjo JAV XX amžiaus viduryje. Didžiausias pagyvėjimas, po vėliau prarastų pozicijų kompiuteriniams ir konsolių žaidimams, „gyvų“ žaidimų rinkoje buvo juntamas 9-ajame dešimtmetyje, atsiradus kolekcionuojamiems kortų žaidimams (pvz., Magic: the Gathering) ir padidėjus modernių stalo žaidimų populiarumui.
Senoviniai žaidimai
Daugelis iki XX-ojo amžiaus sukurtų žaidimų buvo abstraktūs (Go, Mancala, Tablut) ar beveik abstraktūs (Šachmatai, Kiniški šachmatai) ir skirti dviem žaidėjams. Dauguma jų turi gilias tradicijas ir yra išsikovoję sportinio žaidimo teises. Tokie žaidimai yra beveik išimtinai be sėkmės elementų. Seniausias iki šiol žaidžiamas žaidimas, kuriame yra atsitiktinumo faktorius yra Nardai, naudojantis du šešetainius kauliukus.
Šiuolaikiniai žaidimai
Šiuo metu populiariausiais įvardinami stalo žaidimai Monopoly, Risk ir Game of Life buvo sukurti JAV daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Dėl sumanios Hasbro ir kitų stambių žaislų gamintojų politikos, naujiems stalo žaidimams prasimušti į rinką yra be galo sunku. Kaip tik dėl to platus šiuolaikinių stalo žaidimų pasaulis yra menkai pažįstamas eiliniam vartotojui. Šiuolaikinius stalo žaidimus būtų galima dalinti į dvi grupes. Pirmojoje liktų vadinamo „amerikietiško stiliaus“ žaidimai. JAV, nepaisant išpopuliarėjusių, anksčiau minėtų, nesudėtingų Monopoly ar Risk, buvo kuriami daug sudėtingesni ir strategine prasme „gilesni“ žaidimai. Acquire ir Diplomacy galima paminėti kaip tipinius tokių žaidimų pavyzdžius. JAV nuo aštuntojo dešimtmečio taip pat išpopuliarėjo kariniai žaidimai, kurie stengėsi kuo labiau priartėti prie tikros mūšio simuliacijos ir dėl to neretai užtrukdavę keletą ar net keliolika valandų. Tarp jų būtų galima paminėti ypač populiarų Squad Leader ir po jo sekusį Advanced Squad Leader. Kitą stalo žaidimų grupę įprasta vadinti „vokiškojo stiliaus“, nors patys vokiečiai tokius žaidimus vadina „Autorenspiele“. Šie žaidimai dažnai orientuoti į šeimas, todėl apytikslis žaidimo laikas beveik nebūna didesnis nei 90 minučių. Dar kitaip vadinamuose „europietiškais“ žaidimuose, priešingai nuo amerikoje kurtų produktų, ypatingai daug dėmesio skiriama žaidimo komponentų vizualinei pusei ir patvarumui. Čia taip pat daug lengviau varijuojama žaidimo temomis – nuo besistumdančių ant ledo pingvinų iki keliauninkų lenktynių traukiniais po Ameriką. Beje, Europietiški žaidimai įvairiuose stalo žaidimų topuose (Internet Top 100 Games list, BoardGameGeek rankings) lengvai nukonkuruoja Monopoly, Risk ir Trivial Pursuit. Geriausiais laikomi Puerto Rico, Caylus ir Euphrat & Tigris. Paminėtini ir tokie pasaulinio populiarumo sulaukę stalo žaidimai, kaip: Ticket to ride, 2004 metais Vokietijoje pelnęs geriauso metų žaidimo (Spiel des Jahres) titulą ir iki šių dienų neprarandantis savo gerbėjų; nuostabaus dizaino lobių ieškojimo žaidimas Tobago; fantazija ir meniškumu persismelkęs vienas populiariausių vakarėlių žaidimų Dixit, taip pat pelnęs geriausio metų žaidimo titulą 2010 metais.
Be abejo, daugeliu atvejų šis skirstymas nėra visiškas tikslus. Europoje vis dažniau pasirodo rimtų karinių žaidimų, su puikia vizualine dalimi, o žaidimų kūrėjai iš Amerikos perima europietiškas tradicijas.
Ką galima atrasti
Stalo žaidimai – tai smagus būdas praleisti laisvalaikį bendraujant, mokantis ir žaidžiant, nes kiekvienas žaidimas – tai mažas iššūkis pademonstruoti ir patreniruoti savo loginio mąstymo,derybų ar kitokius įgūdžius. Populiari, visuomenėje nusistovėjusi nuostata: žaidimai tik vaikams. Tačiau tai – ne tiesa! Vakaruose žaidimai (ir ypatingai stalo žaidimai) yra laikomi puikiu laisvalaikio praleidimo būdu. Be to, ekspertai pripažįsta, kad žaisdami mes kur kas uoliau mokomės ir tobulėjame.