|
Pažeidžiamas premjeras? Staigus ir nepamatuotas nacionalinių energetinių resursų brangimas tapo viena pagrindinių priežasčių, sukėlusių ypatingai komplikuotą Lietuvos ekonominę būklę, kokios nebuvo nuo pat 1993 - iųjų metų. Jei euro zonos ekonomika, kaip prognozuojama, turėtų įveikti recesijos etapą dar šiais metais, tai mūsų valstybei Europos Komisijos ekspertai pranašauja tik tolesnį smarkų klimpimą į didžiąją krizę dėl dviejų rimtų priežasčių: pirma, dėl nacionaliniam ūkiui nesveiko, monopolizuoto energijos išteklių kainų kilimo, nemaža dalimi lėmusio didžiulę infliaciją. Antra, dėl ekonominių Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių, kurių griaunamasis poveikis ūkifui Lietuvos valdžiai toli gražu nėra nežinomas. Išskirtinai svarbi Lietuvos apsirūpinimo energetiniais ištekliais problema buvo ilgai svarstoma aukščiausiu lygiu LR Seime ir Vyriausybėje, energetikos specialistams jau seniai nerimaujant dėl šių grėsmingų aplinkybių: 1. Įvertinus tą faktą, kad Lietuvoje elektros poreikiai gali tik išaugti ( prognozuojama, jog Lietuvos elektros energijos poreikis 2010 m. bus 13 TWh), tai uždarius Ignalinos AE II bloką elektros suvartojimo balansas gali būti neigiamas ir deficitas gali siekti beveik 4 TWh ( Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų, Užsienio reikalų ir Ekonomikos komitetų 2007-11-23 posėdžio protokolas ). 2. Vyriausybė šiuo metu neturi jokių elektros energijos importo sutarčių 2010 metams. Žiemos metu Skandinavija pati stokoja elektros energijos, energijos stokoja ir Rusija, Baltarusija. Šaltomis žiemomis ir Švedija, ir Rusija jau dabar riboja elektros energijos sutartinius tiekimus į Suomiją ( 2007 m. IPA Energy + Water Consulting Lithuania - Least Cost Generation Expansion Plan ) .
3. Vienintelė likusi galimybė Lietuvai užsitikrinti elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų - elektros energiją gaminti „Lietuvos elektrinės„ blokuose ir kitose elektros bei šilumos gamybos jėgainėse. Jų galios apsirūpinti elektros energija visiškai pakaktų, tačiau gamybos savikaina - ir tuo pačiu elektros kaina - smarkiai išaugtų dėl suvartojamų dujų ir mazuto, perkamų iš Rusijos vis didėjančiomis kainomis. O tai per metus taptų apie 4,5 mlrd. litų nepakeliama našta pirmiausiai neturtingiems Lietuvos gyventojams, smulkiam ir vidutiniam verslui, nes šie kaštai neabejotinai bus įskaityti į prekių ir paslaugų kainų augimą. Nekalbant jau apie milžinišką oro taršą siera, anglies dvideginiu ir kitomis nuodingomis dujų, kurių nesustabdo jokie filtrai. Dėl jų žalingo poveikio savo sveikata mokės visi Lietuvos gyventojai, nes Briuselyje A.Kubilius jau tyliai susitarė dėl leidimų papildomos taršos kvotoms. Taigi, šių metų pabaigoje, sustabdžius paskutinįjį IAE reaktorių, lietuviška elektra pabrangs mažiausiai dvigubai, o ateityje brangs nuolat. Juk turime G.Kirkilo vyriausybės aferistiniu būdu sudrėbtą monopolistinę ir akivaizdžiai parazitinę energetinę struktūrą LEO.LT, kuri it rajus gegužiukas griežtai reikalauja branginti elektrą, valstybei grasindama net baudomis bei teisinėmis sankcijomis. Ir nedomina šių plėšrių lobistų jokie Lietuvos ūkiui reikalingi ekonominiai skaičiavimai, metodikos ar elektros kainų pagrįstumas, juk jau nuo vienu centu pabrangusios elektros kilovatvalandės akcininkai skaičiuoja sau gražų kelių šimtų milijonų litų viršpelnį. Todėl stulbina naujomis priemonėmis tęsiama senoji Lietuvos energetinės politikos profanacija: tiek vadinamos Permainų koalicijos, tiek A. Kubiliaus vyriausybės antikrizinėje programoje svarbiausi nacionalinės energetikos klausimai yra akivaizdžiai nutylimi, juos tyliai išstūmus į nuošalę. Viešai kalbama ir ginčijamasi daugiausiai dėl fiskalinės politikos veiksmų, siekiant subalansuoti biudžetą, keičiant mokestinę sistemą, reguliuojant valstybės skolas. Tačiau gyvybiškai svarbioje energetikos srityje apsiribojama vien antraeiliais Energetikos ministerijos steigimo ar savo neprilygstamu naivumu net juokingais „ Leo.Lt" vadybos pagerinimo klausimais. Naujoji valdžia, bėgdama nuo krizės, leidžia sau didinti PVM bei akcizus, užkrauti papildomą mokesčių naštą verslui, panaikinti indeksavimo įstatymą, įšaldyti atlyginimus, netgi ciniškai nusavinti dalį pensijų - tačiau visi šie prieštaringi ir abejotini veiksmai tėra preliudija, lyginant su tuo, kokio užmojo nevaldoma nacionalinė krizė šiuo metu bręsta, jei tik nebus laiku sustabdyti negatyvūs energetinės politikos procesai. A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė jau seniai galėjo pasimokyti iš fatališkų G. Vagnoriaus klaidų, laiku neįvertinusio Rusijos krizės pavojaus ūkiui ir ne tik nesiėmusio jokių priemonių padariniams švelninti, bet dargi neigusio pačią krizę. Laukite tęsinio
|