|
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...














100% pritariu: Visos šios istorijos visiškai nestebina, nes jos parašytos labai seniai, tamsiais laikais, kai žmonių mastymas buvo labai ribotas. Stebina tai, kad žmonės vis dar tiki, kad biblija yra dievo žodis, ir kad ji yra nepriekaištinga.
Ir didis žmogus, kuris jį jaučia :*
Taigi, linkiu visiems ramybės, meilės, ir taikos, o straipsniuko autoriui - sąntarvės su pasauliu ir pačiu savimi... Nusišypsokime pasauliui... ir jis nusišypsos mums... daugeriopai... :)
P.S.Nr.2 Kažkaip nesimato autoriaus atsako nei į vieną komentarą, gal ponaitis taip susireikšmino, jog žmonių nuomonė jau neberūpi?.. ;)
Iš straipsniuko labiau jaučiasi pasipiktinimas krikščionybe kaip tokia ir bandymas priešpastatyti ją pagonybei pastarosios naudai... ir kodėl gi reikia taip supriešinti šias dvi religijas? Gal čia daugiau priemonė išreikšti savo vidinį priešiškumą? ;)
Visos ce tokys atsirandantys judejimai duoda tik dalinai,ir mazam ratui zmoniu,labai ribota nauda.
vaikai turetu buti mokomi ugdyti save laisva metodika jiems prijimtiniausia.Taip ugdyti save iki tol kol bus pasirenges isugdes save susijungimui vyrui su moterim,moteriai su vyru ,isugdyti save iki tam tikro lygio,kada bus pasirenge naujo savo vaiko ugdymui,ir tada susilaukti vaikucio.Ir tik beugdant,isnyksta vienas po kito netobulumai.
mąstyti, atviresniais žmonėmis, plačiau aptarti tuos dalykus, kad savo
vaikams galutinai neįdiegtume to „pusiau melo“ mums įsiūlyto krikščioniškų
banditų (taip kalbėdamas turiu omeny tuos visus [ir dabartinius] bažnytinius
fariziejus, įsitikinusius, kad kovoti su labai protingu Jėzaus mokymu bus
sunku, tad iškraipiusiems jį ir pasiskelbusiems ne Jėzaus kankintojais ir
žudikais, bet... Jo mokslo puoselėtojais).
Beje, apie tai rašoma net pačioje Biblijoje, Naujame Testamente, kur
Jėzus žydams aiškina, kad „ne sveikiems reikia gydytojo“, paaiškindamas,
kodėl Jis atėjo ne pas (net) pagonis, bet į žydų tautą, kuri buvo
jų tebegarbinamo žiauriojo mago – Mozės taip apmulkinta ir pavergta,
kad net Jėzus nesugebėjo iš tos religinės vergystės jų išvaduoti.
mūsų protėviai nebuvo prisigalvoję jokių religijų.
Jie bendravo tiesiogiai su Kūrėju, Jį mylėjo, juo pasitikėjo ir
žinojo, kad yra Jo mylimi. Jie gyveno darnoje su Geruoju Tėvu ir
su visa Jo kūrinija – gamta. Kol tai tęsėsi, kol neprisiveisė
gudrių priešų apgautų „kunigaikščių“, tol mūsų protėviai buvo NENUGALIMI
jokiems aplinkiniams užkariautojams. Net pirmiesiem čia atsibeldusiems
piktiems ateiviams jie atrodė kaip jų protėvių pagoniški dievai...
kiekvienas mūsų prosenelis galėjo kovoje nugalėti šimtus!!! piktų įsibrovėlių.
Čia visiškai neperdedu (netgi sušvelninu situaciją). Tam yra
nenuginčijamų įrodymų, kurių nesugeba (o gal ir nenori) matyti
šiandieniniai mūsų „istorikai“.
Apie tai kiek daugiau esu parašęs savo puslapyje http://aistis.eu ir žadu
ateityje dar rasti laiko ir skirti daugiau dėmesio šiai temai.
Tik... pastebiu dažnai kartojamą klaidą...
Siekdami sėkmingam plėšikavimui būtinos popiežių, o ir platesnės
visuomenės paramos, krikščionys metodiškai naikino informaciją apie mūsų
kraštus ir skleidė bjaurų šmeižtą apie mūsų protėvius...
Krikščioniui baisiausias antipodas buvo pagonis, tad mūsų protėviai
ir buvo vaizduojami kaip pagonys, barbarai.
Tai pasigavę, sielas pardavę „istorikai“ vis kartoja apie mūsų
„pagoniškąją praeitį“.
O tiesa yra gerokai kitokia.
Mūsų protėvius, jeigu ir būtų galima priskirti pagonims, tai tik tuo
baisiausios sumaišties, dalinio didelės visuomenės dalies pasimetimo metu,
kai buvo stengiamasi bet kokiom priemonėm apkrikštyti (ne tik ateivių
žmogžudžių, bet ir savų, brolžudžių kunigaikščių, pasiryžusių dėl karūnos
parduoti savo tėvus).
http://www.tapati.lt/index.php/Meditacijos...aiskas-Tau.html