Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/praeitis-is-arciau/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/kultura/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/praeitis-is-arciau/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/praeitis-is-arciau/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/atrologija/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/kultura/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/salia-istorijos/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/kultura/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/kultura/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Gal taip jau sutvertas žmogus, kad nuolat žvalgosi svetur nematydamas grožio ten, kur gyvena, praeidamas kasdiena pro nepaprastas galimybes pažinti savąjį kraštą, savas apylinkes, kurios yra išskirtinės, nepaprastos, ir tik vienos tokios visame žemės rutulyje.
VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com
Dažnai mūsų skubėjimas atima galimybę pasidžiaugti nepaprastais dalykais, mažais stebuklais ir galimybe smulkmenose atrasti džiaugsmą.
Lietuva, unikalus kraštas savo gamtovaizdžiu, išlikusiais architektūros paminklais, šalia kiekvieno miesto ar miestelio esančiais parkais .Visa Lietuvos teritorija nusėta gausybe piliakalnių.
Užduokite sau klausimą:- kada paskutinį kartą lankėtės parke? Kada paskutinį kartą ėjote vienu iš daugybės įrengtų pažintinių takų? Kada atradote visai šalia, ten kur gyvenate, tai, ko iki tol nežinojote? Kada paskutinį kartą leidotės ne šiaip sau pasivaikščiojimui, o atradimui kažko nepatirto, nepaprasto sužinojimui.
Nėra blogo oro, o tik ne ta nuotaika arba prastas apsirengimas. Kas būdinga Jums? Šiais laikais nesinaudojate viena pora batų tam , kad pasiektumėte darbą ar prekybos centrą, todėl greičiausia Jūs net nenutuokiate apie tokias galimybes: nepasižvalgote aplinkui, ten kur gyvenate, arba mums nuotaiką sugadina nesibaigiantys negatyvai spaudoje ir televizijoje. Jie perduoda savo nuotaikas mums. Mes žinoma pabandysime Jūsų nekoduoti blogiu, kurio pas mus šiai dienai ir taip į valias, o pabandysime parodyti kitą gyvenimo kokybę, kurią Jūs patys galite rinktis.
Štai taip gerbiamieji, sena, teisinga ir gal jau banalia tampanti frazė- gamta mūsų namai, tačiau kokia ji teisinga. Kur ieškome poilsio ir ramybės, kur glaudžiamės kai liūdna ir žinoma kur bėgame pasidžiaugti?
Gal būt ši laida paskatins Jus ne tik atrasti kažką įdomaus ten kur gyvenate, bet atrastu pasidalyti su tais, kas to paprasčiausia nemato skubėdami gyvenimo verpetų sūkuryje. Ne viskas gyvenime matuojama pinigais. Dauguma nuostabiausių dalykų sukuriama tiesiog nesavanaudžių žmonių, skleidžiant jiems savo šilumą ir žinias tiems, kas tik jų trokšta.
Nejau mes tikrai unikali tauta ne tik savo kultūriniu paveldu? Žinoma - taip. Tačiau priešingai daugumai europiečių – pamirštame džiaugtis pirmu sniegu ar šaltuku, grūmodami, kad vėl reikės mokėti už šildymą. Tuo pat metu švaistome pinigus ten kur gal neverta, o į tai, kas pasiekiama nemokamai, net nepažvelgiam.
Greičiausiai Jūs jau pagalvojote, kad tai ekskursijų gidas, parko darbuotojas ar koks savivaldybės tarnautojas, rengiantis už atlygį tokias pažintines ekskursijas- Jūs, gerbiamieji, suklydote. Tai žmogus, koks galite būti ir Jūs- mylintis savo kraštą ir tą meilę, bei pažinimą dalijantis aplinkiniams. Ar manote, kad Jūs negalite papasakoti apie savo netoliese esantį parką? Be abejo galite, jei tik skirsite nors truputi savo brangaus laiko ir žinoma vidinio poreikio ten apsilankyti. Ne kartą savo laidose sakėme, kad mūsų gyvenimas toks, kokį patys mes jį sukuriame ir kraštas mūsų brangus, mielas tiek, kiek jį branginame ar stengiamės pažinti.
Mes papasakosime apie nepaprastą laisvalaikį, vaikų užimtumą, kur nėra paslaptis, jog vaikai- tai mūsų ateitis. Mums ,suaugusiems, lieka tik išmintingai nukreipti savo atžalas, motyvuoti jų norus ar talentus- skiriant savo dėmesį, laiko dalį, jų pomėgių puoselėjimui. Daugumai gal paprasčiau vaikams mestelėti kompiuterį ir taip pasirūpinti jų užimtumu, bet tuomet greičiausia nutiks taip, kad ką pasėsime- tą ir pjausime.
Klausėtės nuostabių garsų derinių, kurie anuomet augino išdidžius, galingus ir laisvus mūsų protėvius. Matėte vaikus ir jų veidus, kuriuose atsispindėjo nesumeluoti jų jausmai, dvasiškumas. Užduokite sau klausimą- kaip įtakojo pasaulėžiūros kaita mūsų laisvam, dvasiniam, o ir karingam vystymuisi? Kodėl taip nutiko, kad iš karingų, mylinčių savo kraštą žmonių, tampame besiglaudžiantys kitose Europos šalyse, vis pamirštantys savo papročius, kultūrą, tradicijas.
JUNGTINIO DEMOKRATINIO JUDĖJIMO MANIFESTAS 2010 m. vasario 16 d.
Mes, II Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 vasario 16 d. įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pastačiusius mūsų tautai patį įspūdingiausią istorinį paminklą, su gilia pagarba pasitinkame didžiąją Nepriklausomybės šventę.
Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą troško Nepriklausomos Lietuvos ir visomis galiomis prisidėjo prie jos atgavimo, nėra ir negali būti skaudesnio dalyko už neišvengiamą būtinybę pripažinti ir šiandien viešai paskelbti: šitas paskutinis mūsų projektas nepavyko.
Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventės proga pagerbdami savo didžiąsias istorines asmenybes ir išsivadavimo aukas, neketiname ieškoti kaltininkų. Kalti esame visi, jog taip atsitiko. Vieni dėl to, kad aklai palaikėme laisvąją rinką ir jos senovinį principą laissez faire, laissez passer (leiskite veikti, leiskite eiti), pavertusį valstybę vien tik stambiausių verslo grupių aptarnavimo instrumentu, pasidavėme agresyviai konkurencijai, turtų kaupimo goduliui, daiktų vartojimo azartui, bridimui į begalines skolas, absurdiškiems tarpusavio konfliktams. Antri lengvai pasitikėjome apsišaukėliais ir demagogais, nekritiškai balsavome už tuos, kurie skelbėsi žinovais, patriotais, demokratais ir laisvės gynėjais ar rėmėme pareigūnus, kurie galvojo tik apie save ir savo artimųjų ratą. Treti menkai tepadėjome visuomenei susigaudyti ir įvertinti, kas ko vertas, ir nebuvome pakankamai reiklūs tiems, kurie grobė, sukčiavo arba per galvas brovėsi prie valstybės vairo ir jos gėrybių. Ketvirti greitai pajutome savo bejėgiškumą, susitaikėme su tuo, kas vyksta ir net raginome vieni kitus geriau nesikišti į supainiotus ir nuolat painiojamus valstybės reikalus, užsiimti tik savo darbais ir t.t. Glaustai tariant, savo skirtingomis, bet savaip konformistiškomis gyvenimo nuostatomis sukūrėme terpę, labai palankią „stipriojo teisės“ įsitvirtinimui, stambiojo kapitalo suaugimui su valstybės aparatu, ir padėjusią rastis tam, kas dabar vadinama oligarchiniu valstybės valdymu.
Tokio valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo „metodai“ duoda ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo Tautos turi būti sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiais Tautos, valstybės, visuomenės, vadinasi, ir ateinančių kartų išgyvenimo interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis. Pirmiausia, ne visas pasaulis apimtas krizės ir tos krizės laipsniai bei formos labai skirtingos. Be to, mes turime savarankišką valstybę, todėl negalima suprasti, kodėl tos valstybės valdžia, įskaitant ir žiniasklaidą, nesiėmė savarankiškos subalansuotos ūkio politikos, bet vergiškai sekė „stipriojo teisę“ įtvirtinančią „laisvosios rinkos“ politiką, kad giliau įgrimztume beveik už visą civilizuotą Europą. Didžiausia bėda ne ta, kad ji klydo, bet kad imitavo gerai žinančią, ką daryti, rimtai nesikonsultavo, nesiklausė protingų patarimų ir už savo klaidas, užsispyrimą bei savanaudiškumą dabar sąskaitas pateikia tiems, kurie mažiausiai yra nusidėję – tos politikos kritikams, vaikams, pensininkams, darbininkams, gydytojams, mokytojams ir apskritai visiems skurstantiems žmonėms. Ką privalome padaryti?
Pirma, įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos konstitucijos reikalavimą: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Antra, sustabdyti partijų moralinio ir politinio degradavimo procesą, pirmiausia panaikinti papirkinėjimais grindžiamą rinkimų sistemą ir ryžtingai įdiegti dalyvaujamosios demokratijos principus, suteikiančius galimybę tiesiogiai įgyvendinti Tautos suverenią galią.
Trečia, pasiekti, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų pagrįsti ne jos “kišeninių” tarybų ar savo rato “ekspertų” patarimais, o nešališkai sudarytų mokslo tiriamųjų grupių nešališkomis rekomendacijomis, patikrintomis jų laisvais debatais.
Ketvirta, sukurti sąžiningą ir efektyvią viešojo intereso apsaugos ir antimonopolinių įstatymų vykdymo kontrolės sistemą.
Penkta, sukurti privalomą Konstitucinio teismo sprendimų įgyvendinimo ir atsakomybės už tą įgyvendinimą tvarką.
Šešta, vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda.
Septinta, uždara teisinės valdžios kasta turi būti paversta sąžiningai teisingumą vykdančia ir tuo valstybei tarnaujančia sistema, kontroliuojama ir prižiūrima visuomenės. Seniai yra pribrendęs laikas sukurti prisiekusiųjų teisėjų institutą.
Aštunta, paremti visuomenės ir Seimo narių grupes, reikalaujančias sukurti dekomercializuotą visuomeninį radijo ir televizijos kanalą, kuris būtų prieinamas ne tik rutininės politikos diegimui, bet ir tiems kūrybiškiems žmonėms, kurie seniai siūlo visuomenės gyvenimui ir tautos išlikimui alternatyvių sprendimų ir įgyvendintų Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo reikalavimus.
Tikimės, kad visi atsakingi, pilietiški, t.y. bendras mūsų visuomenės išgyvenimo galimybes suvokiantys ir laisvai mąstantys, žmonės supras šių siūlymų svarbą jų pačių likimui, parems juos ir visais jiems įmanomais būdais prisidės prie to, kad jie neatidėliojant būtų pradėti įgyvendinti.
Regimantas Adomaitis, kino ir teatro aktorius Vytautas Bakas, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Elona Balčiūnaitė, Stokholmo universiteto studentė Prof. Rimantas Benetis, kardiochirurgas Vytautas Bubnys, rašytojas Kęstutis Čilinskas, teisininkas Juozas Ivanauskas, žurnalistas Doc.dr. Jonas Jasaitis, JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Česlovas Jezerskas, atsargos brigados generolas Dr. Gina Kavaliūnaitė, filologė, mokslo darbuotoja Akademikas Antanas Kudzys Doc. Aušra Maldeikienė, ekonomistė Edita Milaševičiūtė, rašytoja Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, KTU Katedros vedėjas Rasa Pangonienė, žurnalistė Dr. Gediminas Petrauskas, energetikos ekspertas Prof. Saulius Sondeckis, dirigentas, tarptautinių žiuri narys Dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas
Vištyčio regioninio parko specialistai Vilkaviškio rajone užfiksavo labai retą Lietuvoje paukštį – liepsnotąją pelėdą. Ši pelėdų rūšis ( Tyto alba Scopoli) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Liepsnotojų pelėdų populiacijos gausumas kinta dėl klimato sąlygų: po labai šaltų žiemų išlieka pavienės poros, o po kelerių metų jų skaičius vėl išauga.
Liepsnotoji pelėda – itin retas paukštis: ji įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos II priedą. Daugiausiai žinių apie Lietuvoje rastas perinčias liepsnotąsias pelėdas yra surinkta iš pietvakarinės Lietuvos dalies. Tačiau jau daug metų buvo gaunami duomenys tik apie šaltomis žiemomis kritusias liepsnotąsias pelėdas, o apie perinčias - ilgą laiką negauta jokių naujienų. Kaip pasakojo Vištyčio regioninio parko vyriausias ekologas Vaidas Leonavičius, „apie pastebėtą liepsnotąja pelėdą pranešė Vilkaviškio rajono gyventojų šeima. Mes labai apsidžiaugėme nuotraukoje pamatę šį retą paukštį. Nedelsiant apie įdomų radinį informavome Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų ir LOD (Lietuvos ornitologų draugiją). Laukti atsako ilgai nereikėjo. Ornitologai pasisiūlė atvykti į Suvalkiją ir atvežti inkilą, kuriame liepsnotoji pelėda galėtų apsigyventi bei perėti. Atvežtą inkilą įkėlė patys sodybos šeimininkai. Belieka tikėtis, kad namelyje apsigyvens ir pradės perėti labai laukiama viešnia liepsnotoji pelėda“ . Liepsnotosios pelėdos gyvena sėsliai - arčiau gyvenviečių ir didesnių ūkių, kuriuose yra senų pastatų, bokštų. Reta viešnia aktyvi tik naktį. Peri kovo – balandžio mėnesiais. Minta peliniais graužikais, kai kada gaudo smulkius paukščius, varliagyvius ar vabzdžius. Žiemoja paplitimo areale. Žiemomis nuo šalčio ir bado žūsta daug liepsnotųjų pelėdų. Kai kada jauniklius gali sunaikinti katės ar kiaunės. Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius, liepsnotoji pelėda yra maždaug vidutinės pelėdos dydžio (apie 35 cm). Patelės už patinėlius yra šiek tiek stambesnės. Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš širdelės formos skruostų. Papilvė ryškiai balta, o nugara ir sparnai tamsiai geltoni. Liepsnotosioms pelėdoms būtina kelti specialius inkilus, jų lizdus saugoti nuo plėšrūnų. Liepsnotoji pelėda yra pavaizduota 5-ių litų sidabrinėje atmintinėje monetoje.
Kontaktinis asmuo: Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių specialistė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius; tel.: (5) 2709048, mob. 8698 35776, el. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
