Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ką atstovauja Lietuvos valdžia?
 

Dabar tinkle

Mes turime 4 svečius ir 18 narių online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 1755450

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

Sarmatija ir besarmačiai (13-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Sarmata ir besarmačiai
Trečiadienis, 13 Gegužė 2009 21:51
Minioje, susirinkusioje pagrindinėje Nova Vilnia aikštėje, nuvilnijo: „Kalbės Maceina“.
Merginos ir moterys saldžiai apsilaižė lūpas. Kai kurios apsilaižė dantis.
Vyrai pasikasė sarmatiška sąžinės vietą. Keletas ėmė demonstratyviai krapštytis dantis, kas sarmatų papročiu reiškė, kad jie nemėgsta roken rolo.
Kažkodėl sakyti kalbą išėjo Siparis.
„  Ne šventieji puodus lipdo, - pradėjo oratorius. – Mes – talentingi žmonės - visi,mes – sarmatai, kaip tu ir aš.
Mes šios tautos išrinktieji sakyti tiesą ir patvirtinti idealus. Mes pasakom žmonėms kuo tikėti ir kas yra tautos išdavikai. Šiandien mes susirinkom nuspręsti: ką reikia smerkti ir ką užkelti ant paminklo pakylos. Ar pasiruošę tai padaryti šiandien?
Iš minios šūktelėjo: „Kalbėk – mes klausom“. Tai buvo moteris. Sipario moteris. Jai pritarė visa minia: „Kalbėk – mes klausom“.
Siparis pasikrapštė smakrą, kas reiškia: „Dėsiu teisybę“.
„ Riki, mes tave rinkom? Tu mus išklausei? Ar tu gėrei su mumis, kad galėtum pasakyti , ko mes norim? Ar keldamas taurę su mumis tu sužinojai , ką mes laikome išdavikais? Ar bent supratai, ką mes pakelsime ant paminklo pakylos? „
„ Mes su juo negersim“ – pyptelėjo iš minios.
Ir tą akimirką ,tarsi atskubėjusi Devintoji banga, minia pratrūko: „ Šūdas“.
Galingas miško aidas pakartojo: „ Šūdesnis“, o kalnais ir kalvomis drebėjo: „ Šūdinis“.
Rėkė moterys laisvos ir laukiančios išmokų, rėkė benamiai, kurie niekada namų neturėjo, bet kruvinom akim baubė ir tie, kurie turėjo, bet bankai juos paėmė, rėkė bedarbių minia, klykė tie , kuriems atimtos pašalpos, tie, kurių darbas buvo neapmokamas, tie , kuriuos smaugė bankų kreditai šaukė susiriesdami,paleido gerklę ir tie, kuriems vietoje širdies plakė pinigai. Niekas nieko nereikalavo tik šaukėsi Vilties.
Vilties reikėjo ir kvailiams ir protingiems.
Galingai sukilo Sarmatai. Vieningai.
Rėkė net tie, kurie galvojo, kad gerti su Rikiu neverta, kad reikia iš kart „dėti“.
  Sarmatiją drebino vienybės atodūsis. Būna toks momentas istorijoje, kada girdisi tik vienas žodis, kuriame nuskęsta visos kitos abejonės.
Klausykit, tai plaka Ugnikalnio širdis.
Didelį pasisekimą gavo Siparis. Mergos „myžo į korsetus“. Protingi vyrai verkė.
Tada išalkusi minia sustingo.
Pasirodė Maceina ant pakylos.
Minia laukė žodžio.
 Tyla buvo tokia, kad jo žingsnių garsas aidėjo per laukus ir klonius toli iki pat Romos imperijos sienų.
Istorikai rašo, kad Maceinos žingsnių aidas privertė karste apsiversti imperatorių Cezarį.
Bet kas mums Cezario sapnas? Jo akyse buvo amžinybė, o Sarmatija turėjo išgyventi.  Visi laukė paskutinio žodžio.
Visi žinojo šitą žodį, bet niekas nedrįso jo ištarti.
Maceina ištarė:
„ Netikras Rikis“.
LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: