Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ką atstovauja Lietuvos valdžia?
 

Dabar tinkle

Mes turime 9 svečius ir 19 narių online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 1755555

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

Sarmatija ir besarmačiai (12-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Sarmata ir besarmačiai
Ketvirtadienis, 07 Gegužė 2009 00:00

Didžiojo Rikio Kubiliaus armijai stojo neramūs laikai.
Pergalės, kurios buvo tarsi gegutės kukavimas, nukeliavo į praeitį.
Pralaimėjimai persekiojo tarsi kraugeriški uodai nekaltą vienišą stirniną.
Finansų žynys Šemeta nebesurinko ne tik biudžeto, bet rytais nerasdavo savo akinių.
Kulto tarną Vilkaitį ištiko juoko priepuolis. Vieną rytą jis prisiminė, kad jis vedęs ir turi vaikų.
Atėjo metų laikas, kada ne tik Sarmatijoje, bet ir Sorošistų – Skitijoje iš medžių krenta kiaušiniai. Po trijų tūkstančių metų, tą metą žmonės pavadins Velykomis, bet tuo laiku Sarmatijoje buvo ne Velykos, o savotiški sarmatiški Nauji Metai.
Didysis Rikis ,stojus Velykų metui, visada sušaukdavo likusius nuo mūšių protingus.
Finansų žynys Šemeta , pasislėpęs oloje, bandė pusryčiams sudoroti trijų metrų ilgio lydeką, kurią jam slapta atgabeno mokesčių rinkėjai iš Rubikių ežero.
Pasirodė Didysis Rikis:
-    Lauksiu ąžuolų giraitėje, spręsim.
Kulto tarnas Vilkaitis kaip tik matavosi naujus karaliaus rūbus, bet jam netiko sijonas.
„ Gal tai moteriški rūbai? – galvojo kulto tarnas, kada tarpuvartėje išdygo Didysis Rikis:
-    Apsirenk ir jojam į ąžuolų giraitę.
-    O šitie rūbai netiks?
-    Nejuokink žmonių, - trumpai kaip fizikas atsakė Didysis.
Siparis su Maceina lyg tikri Sarmatų Devai po kulto išgertuvių, tankiuose krūmuose laužė berželio šakas – ruošėsi sunkiai, šaltai sarmatiškai žiemai, nors buvo Velykų rytas.
Didysis Rikis stovėjo ant kalno, nes norėjo padaryti gerą įspūdį Maceinai ir Sipariui,nors ir sėdėjo ant asilo, vis tiek jis mažai matėsi ir įspūdis buvo ne koks.
Pamatęs ant kalno asilą, Maceina šūktelėjo.
-    A jau?
-    Baikit gert – lauksiu ąžuolų giraitėje.

Ąžuolų giraitėje garsiai čiulbėjo archeologams nežinomų paukščių minia.
Žyniai stovėjo ratu apie storiausią gerai palaistytą ąžuolą, kuris augo šioje giraitėje nuo pirmo ledynmečio pabaigos.
-    Po Perkūnu, - pradėjo kalbą Didysis. – Turim vieną klausimą: kas bus su mumis, kada mes tiek blogo padarėm Sarmatijai?
Vos tik Rikis ištarė savo klausimą kaip subangavo oras, dangų sudrebino griaustinis, pasipylė kruša, kuri šaltu vandeniu apliejo stovinčius po ąžuolu, žaibas nušvietė pliktelėjusius vyrus, tarsi saulės spindulys sublizgėjo perliniai Maceinos ir Sipario dantys, finansininko akiniai paraudo tarsi atspindėtų saulėlydį.
-    Ką tai reiškia? – nejuokais išsigandęs paklausė Didysis, jis buvo prisimerkęs nuo perlinių Maceinos ir Sipario dantų blizgėjimo.
-    Prieš skirdamas bausmė – išklausysiu tavęs, - pasigirdo balsas.
O koks tai buvo balsas? Aukštas kaip sopranas ar žemas bosas? Šveicarų mokslininkų grupė skelbė tyrimus apie balsus , kuriuos galėjo girdėti Didieji Rikiai, šemetos ir kiti prisidirbę žmonės, bet duomenų iki šiol neskelbia. O Kanados mokslininkų elitas niekada netyrinėjo jokių balsų, bet duomenis paskelbė. Vienoje radijo laidoje jie pristatė Devų balsus. Nuleidžiamo unitazo vandens šniokštimo fone girdisi aiškiai tariami rusiški keiksmažodžiai, kaip ir dera nuleidžiant tulike vandenį. Kanados mokslininkas, pristatantis įrašą, komentuoja: „ įsiklausykite į tonaciją. Nekreipkite dėmesio į tariamus žodžius, nors ir atpažinsite gatvės žargoną. Esmė – tonacija.“
 Tonacija iš tiesų įspūdinga. Lietuvių archeologai mėgėjai – avantiūristai - nacionalistai įrašą nukopijavo internete. Kažkokiu būdu nuleidžiamą vandenį iš įrašo pašalino ir ,gerdami alų, mėgavosi gatvės žargonu. Ir atradimas neprivertė ilgai laukti. Vienas nacionalistas įraše atpažino Sarmatų bedarbio karo vado Noviko balsą.“Tai Novikas, - rėkė nacionalistas. – Tai jis, nors jūs mane užmuškit“.
Tikroji tiesa išaiškėjo dabar, o tada, prieš tūkstantmečius, Didysis neatpažino su kuo kalba. Jam tai buvo Devo balsas.
-    Klausk, šviesiausias - ištarė Didysis ir iš kart pasigailėjo tai pasakęs.
Pasigirdo trijų milijonų musių zyzimas. Musės didžio sulig majonezo  indelis sutūpė ant ąžuolo šakų. Jų akys panašios į karštą lavą aštriai žvelgė į stovinčius vyrus.
 Buvo matyti, kad ruošiasi viską apšikti, vos tik gaus nurodymą.

( bus daugiau)

Visi straipsniai šia tema: http://www.sarmatija.lt/index.php/groziniai-kuriniai

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: