Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ką atstovauja Lietuvos valdžia?
 

Dabar tinkle

Mes turime 11 svečius ir 20 narių online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 1755554

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

Sarmatija ir besarmačiai (11-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Sarmata ir besarmačiai
Ketvirtadienis, 30 Balandis 2009 00:00
Skitų – Sorošistų sostinė Nova Vilnia ūžė nuo bado šokių ir priverstinių pramogų. Moteris, valdžiusi sostinę, turėdama tiems laikams nebūdingas ilgas kojas, įsakė visiems šokti, todėl gatvėse ir kituose žmonių susibūrimo vietose žmonės šoko. Retai kur dainavo, nes bado metu ne kiekvienas gaudavo išgerti.
Į Novą Vilnią įžengęs socializmo žynys Bumbliauskas , šokių žynio Petreikio pamokytas , nežiūrint į tai , kad gamta piktai pasijuokė iš jo veido ir kairės kojos, šoko lengvai ir nesukėlė jokių įtarimų sostinės valdovės priežiūros komisijai, akylai stebinčiai, sostinės gyventojus.
Pasakojama , kad trepsėdamas  gatve vaisingumo šokio ritme Bumbliauskas pamatė trijų merginų būrį. Tai buvo studentiško amžiaus merginos, kurių prosenėlės po keletos tūkstančių metų įstos į Vilniaus universitetą.
-    Esu  Bumbliauskas.
-    Bubilas? Medaus ir bičių devas? – neslėpdama susižavėjimo paklausė mėlynakė mergina.
-    Mergos, Devas, Devas atėjo, - palaikė ją geltonkasė mergina.
-    Aš apakus, - ištarė mažoji mergina.
-    Pagarbintas būk, o šviesiausias ,o saldžiausias,o gražiausias, - pradėjo geltonkasė vestalka, aukštu lyg gaidžio balsu.
-    Meskim jam po kojomis auką..grūdus..varškę.., - sutarškėjo mėlynakė.
-    Neturiu varškės...ką man daryti?- papūtė raudonas lūpas mažoji.
-    Kur tu padėjai varškę?- išplėtė mėlynakė akis.
-    Petreikiui paaukojau.., - nuleido siauras akis mažoji.
-    Och, tu lerva...ką čia tauziji? Tu varškę Maceinai atidavei..Pati mačiau.
-    O man Maceina devas, - nenusileido mažoji.
-    O Deve Bubilai, ar atleisi kvailai vestalkai?
-    Klausykit,panos, aš sužavėtas...Devas? Aš?Bumbliauskas?
-    Lado, Lado, - užgiedojo mažoji vestalka, raudonomis kaip sniegenos krūtinė lūpomis tardama giesmę. -  Didis mūsų Deve.
Čia Bumbliauskas padarė klaidą – jis , kaip jį buvo pamokės šokių žynys Petreikis, žengė meilės šokio žingsnį link mažosios vestalkos ir skubiai ėmėsi trinti jos visą kūną.
Kanados mokslininkų grupė, nagrinėjanti Devų lytinio brendimo klausimus, Bumbliausko poelgį, apibūdino kaip nesubrendusio Devo, apgaulingos super potencijos pasireiškimą. Šveicarų moterų mokslininkų grupė kategoriškai neigė Bumbliausko potenciją, remdamasi visuomenės apklausa, kur penkios iš šimto nepaprasto grožio apklaustųjų moterų teigė girdėjusios apie Bumbliauską, kaip sarmatų Devą apsišaukėlį, o viena iš girdėjusių teigė: „ Tai koks jis sarmatų Devas, jeigu jis per teliką kalba?“.
Mažoji vestalka sustabdė šokio įaudrintą Devą Bumbliauską vienu rankos mostu ir tarė:
-    Nepriekabiauk,seni, geriau kelnes pasikelk ir varyk iš čia.
Šveicarų mokslininkių grupė džiūgavo išklausiusi liudininkių pasakojimus, o Kanados mokslininkai tiesiog verkė iš nuoskaudos ir rėkė iš pasiutimo. Ką įžvelgė kanadiečiai ir ko taip džiaugėsi šveicarės? Šveicarės mokslininkės visada žavėjosi moterų nepriklausomybe, o kanadiečiai teigė, kad dėl tos mažos vestalkos užsispyrimo žmonija prarado dar vieną gentį, kuri ,tikriausiai,būtų apsigyvenusi,kur nors ties Rusne ir iš ten, į plačiąją Rusiją, būtų iškeliavęs ne vienas bumbliauskininkas ir ,kas žino, gal Rusija istorijoje būtų nuskambėjusi kaip Pabumbliauska? O gal ir Bumba? Rusai vadintų vienas kitą bumbomis, o rusės bambutėmis?
-    Tai kaip čia dabar išeina? Aš tau ne Devas? – nustebo žynys Bumbliauskas, pakėlęs rankas į dangų.
-    Gal tu ir Devas..., - ištarė mažoji. – Bet Maceina man devesnis..ir jaunesnis...
Reikia priminti, kad žynys Bumbliauskas nežinojo Maceinos, o ir pats abejojo, ar jis yra Devas.
-    Kaimietė...Aš dar tave, kada nors, per egzaminus prigriebsiu..
-    Tu – mane? Seni???... Prigriebsi? Aš tau žarnas paleisim, tu...( rankraštyje keletas slaviškų žodžių. Jų reikšmė nėra tokia didelė tokiam vyrui , kaip žynys Bumbliauskas.). Eini ir eik bezdėdamas. Dar nežinia koks tu Devas...Gal aš kvaila..bet nemačiau, kad Devui kelnės kristų...todėl eik ir Tegul saulė ir vėjas tave palydi...Eik,iš čia, priekabiautojau tu.., - ėmė spiegti mažoji vestalka.
 Sarmatijoje moterų valdžia buvo šventas reikalas, jeigu moteris tave pasiunčia – tai geriau eiti, kas tu bebūtum ar Devas ar tik žynys Bumbliauskas.
Ir žynys ėjo bezdėdamas, kaip liepė moteris, nesukūręs naujos genties, vis dar smunkančiomis ryžo briedžio kelnėmis. Jis net pagalvojo, jog Didžioji Motina ne be reikalo jį su tokiomis kelnėmis į pasaulį išleido. Eini lyg ir Devas, o nusmuko kelnės ir ..viskas. Kaip viskas arti: čia tu Devas, o po sekundės tu tik nusmuktakelnis žynys, keliaujantis į pajūrį, kur bėgioja laukinės lenkės, paklaikusiais veidais.
 
-    O man jis gražus bernas, bet jis  - ne Devas, - pasakė geltonkasė vestalka žvilgsniu lydėdama žynio užpakalį.
-    Ai, mergos, ko tik nepridarai iš bado..
-    Eime pašoksim suktinį.
Ji tikėjo, kad dar ne kartą teks susitikti su Devais.
O tuo metu nesterilizuoti Maceina ir Siparis kėlė puotą bado metu..
LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: