Skitų – Sorošistų sostinė Nova Vilnia ūžė nuo bado šokių ir priverstinių pramogų. Moteris, valdžiusi sostinę, turėdama tiems laikams nebūdingas ilgas kojas, įsakė visiems šokti, todėl gatvėse ir kituose žmonių susibūrimo vietose žmonės šoko. Retai kur dainavo, nes bado metu ne kiekvienas gaudavo išgerti. Į Novą Vilnią įžengęs socializmo žynys Bumbliauskas , šokių žynio Petreikio pamokytas , nežiūrint į tai , kad gamta piktai pasijuokė iš jo veido ir kairės kojos, šoko lengvai ir nesukėlė jokių įtarimų sostinės valdovės priežiūros komisijai, akylai stebinčiai, sostinės gyventojus. Pasakojama , kad trepsėdamas gatve vaisingumo šokio ritme Bumbliauskas pamatė trijų merginų būrį. Tai buvo studentiško amžiaus merginos, kurių prosenėlės po keletos tūkstančių metų įstos į Vilniaus universitetą. - Esu Bumbliauskas. - Bubilas? Medaus ir bičių devas? – neslėpdama susižavėjimo paklausė mėlynakė mergina. - Mergos, Devas, Devas atėjo, - palaikė ją geltonkasė mergina. - Aš apakus, - ištarė mažoji mergina. - Pagarbintas būk, o šviesiausias ,o saldžiausias,o gražiausias, - pradėjo geltonkasė vestalka, aukštu lyg gaidžio balsu. - Meskim jam po kojomis auką..grūdus..varškę.., - sutarškėjo mėlynakė. - Neturiu varškės...ką man daryti?- papūtė raudonas lūpas mažoji. - Kur tu padėjai varškę?- išplėtė mėlynakė akis. - Petreikiui paaukojau.., - nuleido siauras akis mažoji. - Och, tu lerva...ką čia tauziji? Tu varškę Maceinai atidavei..Pati mačiau. - O man Maceina devas, - nenusileido mažoji. - O Deve Bubilai, ar atleisi kvailai vestalkai? - Klausykit,panos, aš sužavėtas...Devas? Aš?Bumbliauskas? - Lado, Lado, - užgiedojo mažoji vestalka, raudonomis kaip sniegenos krūtinė lūpomis tardama giesmę. - Didis mūsų Deve. Čia Bumbliauskas padarė klaidą – jis , kaip jį buvo pamokės šokių žynys Petreikis, žengė meilės šokio žingsnį link mažosios vestalkos ir skubiai ėmėsi trinti jos visą kūną. Kanados mokslininkų grupė, nagrinėjanti Devų lytinio brendimo klausimus, Bumbliausko poelgį, apibūdino kaip nesubrendusio Devo, apgaulingos super potencijos pasireiškimą. Šveicarų moterų mokslininkų grupė kategoriškai neigė Bumbliausko potenciją, remdamasi visuomenės apklausa, kur penkios iš šimto nepaprasto grožio apklaustųjų moterų teigė girdėjusios apie Bumbliauską, kaip sarmatų Devą apsišaukėlį, o viena iš girdėjusių teigė: „ Tai koks jis sarmatų Devas, jeigu jis per teliką kalba?“. Mažoji vestalka sustabdė šokio įaudrintą Devą Bumbliauską vienu rankos mostu ir tarė: - Nepriekabiauk,seni, geriau kelnes pasikelk ir varyk iš čia. Šveicarų mokslininkių grupė džiūgavo išklausiusi liudininkių pasakojimus, o Kanados mokslininkai tiesiog verkė iš nuoskaudos ir rėkė iš pasiutimo. Ką įžvelgė kanadiečiai ir ko taip džiaugėsi šveicarės? Šveicarės mokslininkės visada žavėjosi moterų nepriklausomybe, o kanadiečiai teigė, kad dėl tos mažos vestalkos užsispyrimo žmonija prarado dar vieną gentį, kuri ,tikriausiai,būtų apsigyvenusi,kur nors ties Rusne ir iš ten, į plačiąją Rusiją, būtų iškeliavęs ne vienas bumbliauskininkas ir ,kas žino, gal Rusija istorijoje būtų nuskambėjusi kaip Pabumbliauska? O gal ir Bumba? Rusai vadintų vienas kitą bumbomis, o rusės bambutėmis? - Tai kaip čia dabar išeina? Aš tau ne Devas? – nustebo žynys Bumbliauskas, pakėlęs rankas į dangų. - Gal tu ir Devas..., - ištarė mažoji. – Bet Maceina man devesnis..ir jaunesnis... Reikia priminti, kad žynys Bumbliauskas nežinojo Maceinos, o ir pats abejojo, ar jis yra Devas. - Kaimietė...Aš dar tave, kada nors, per egzaminus prigriebsiu.. - Tu – mane? Seni???... Prigriebsi? Aš tau žarnas paleisim, tu...( rankraštyje keletas slaviškų žodžių. Jų reikšmė nėra tokia didelė tokiam vyrui , kaip žynys Bumbliauskas.). Eini ir eik bezdėdamas. Dar nežinia koks tu Devas...Gal aš kvaila..bet nemačiau, kad Devui kelnės kristų...todėl eik ir Tegul saulė ir vėjas tave palydi...Eik,iš čia, priekabiautojau tu.., - ėmė spiegti mažoji vestalka. Sarmatijoje moterų valdžia buvo šventas reikalas, jeigu moteris tave pasiunčia – tai geriau eiti, kas tu bebūtum ar Devas ar tik žynys Bumbliauskas. Ir žynys ėjo bezdėdamas, kaip liepė moteris, nesukūręs naujos genties, vis dar smunkančiomis ryžo briedžio kelnėmis. Jis net pagalvojo, jog Didžioji Motina ne be reikalo jį su tokiomis kelnėmis į pasaulį išleido. Eini lyg ir Devas, o nusmuko kelnės ir ..viskas. Kaip viskas arti: čia tu Devas, o po sekundės tu tik nusmuktakelnis žynys, keliaujantis į pajūrį, kur bėgioja laukinės lenkės, paklaikusiais veidais. - O man jis gražus bernas, bet jis - ne Devas, - pasakė geltonkasė vestalka žvilgsniu lydėdama žynio užpakalį. - Ai, mergos, ko tik nepridarai iš bado.. - Eime pašoksim suktinį. Ji tikėjo, kad dar ne kartą teks susitikti su Devais. O tuo metu nesterilizuoti Maceina ir Siparis kėlė puotą bado metu..
|