Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ką atstovauja Lietuvos valdžia?
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 2057003

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

Sarmatija ir besarmačiai (2-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Sarmata ir besarmačiai
Ketvirtadienis, 02 Balandis 2009 13:45

Didžiosios Motinos išvaryti iš Sarmatijos: Didysis Rikis Kubilius, finansų žynys Šemeta ir kulto tarnas Vilkaitis trys tūkstančiai devintais metais prieš Lietuvos vardo paminėjimą,balandžio 1 d. priartėjo prie Skitų – Sorošistų pasienio.

Tai buvo laikas , kai Sarmatiją valdė Didysis Rikis Kubilius, finansų žynys Šemeta ir kulto tarnas Vilkaitis.
kubilius-15 semeta-15 vilkaitis-15

Tais istoriniais metais Skitų – Sorošistų sostinė Novo Vilnia popiežiaus iš Briuselio bule buvo skelbiama duonos ir žaidimų sostinė. Miestui vadovavo nežinoma moteris, aukšto ūgio, tiesiom kojom, turinti kultūros barų išsilavinimą. Portretas neišliko. Žinomas archeologas yra atkapstęs pelenų krūvelę, kurioje aiškiai matyti ilgos moters kojos, pagal Skitų – Sorošistų slaptus popierius buvo indetifikuota ilgakojė moteris, trumpai vadovavusi duonos ir žaidimų sostinei Novo Vilnia.
Kad į Novo Vilnia nepatektų finansiškai neremiantys duonos ir žaidimų sostinės žmonės, pasienyje su Sarmatais buvo sustiprinta sargyba. Gausios pigių valdininkų pajėgos sėdėjo prie sienos su Sarmatija ir dalinosi vieną vidutinį atlyginimą šimtui rankų. Valdininkai ginklų neturėjo – jie tik malė liežuviais ir rodė špygas, jeigu prie sienos priartėdavo koks turtingas sarmatų būrys. Pavojaus atveju, jiems buvo įsakyta: atsukat užpakalius ir pigiai šaukiat: „gėda“.
Kulto tarnas Vilkaitis nešėsi ant kupros Baltų Atlantidai skirtus dokumentinio filmo pinigus. Didysis Rikis Kubilius užkopė ant pasienio kalno, lygaus Birutės kalnui Palangoje. Tik pamatę turtingą išvarytą iš Sarmatijos tremtinį pigūs Novo Vilnia valdininkų būriai atsuko užpakalius ir graudžiai tris kartus sušuko: gėda. Špygų nerodė, nes neužteko atlyginimo, kad sulenktų pirštus.
Arheologai vis dėlto gavo šio garso įrašus ir dabar jie saugomi ne viename pasipriešinimo muziejuje, kaip įrodymai , kad priešintis reikia, net gaunat ir labai mažą atlyginimą.
Finansų žynys protingai nujautė, kad jiems gresia mirtinas pavojus, todėl stovėjo kalno papėdėje ir dėjo į kelnias, o kadangi kelnių neturėjo, tai dėjo ant smėlio. Tai patvirtina Kanados mokslininkų visuomeninės apklausos.Kulto tarnas Vilkaitis bandė nusimesti pinigų maišą, nes prakeikti pinigai iki raudonumo degino jam nugarą ir sažinę. To meto kulto tarnai sažinę laikė netoli užpakalio, patogioje vietoje. Nežinomi antropologai kasinėdami išvarytų sarmatų palaikus nei vienoje kapavėtėje nerado nei vieno skeleto su sažinės požymiais. Keletas dorų mokslininkų, ieškoję žmonių sažinės prie širdies ir ten neradę, nusišovė. Būtų šaudesi ir masiškiau, jeigu ne vienas trijų metų berniukas, besišlaistantis po kapavietes. Jis paklaustas: ko tu čia vaikštai? Ar tu turi sažinės? Čia protėvių kapai.. Berniukas parodė į skeletą su gumbu arti užpakalio ir mokslininkai sušuko: eurika. Taip buvo atrasta ištremtų iš Sarmatijos žmonių sažinė.
Štai iš kur atėjo baimė plekšnoti žmogui per užpakalį: paplekšnosi – sažinę pažadinsi. Sarmatai to niekada nedarydavo, nes jų sažinė prie širdies, o Didžioji Motina visada išvarydavo tuos, kurių sažinė ne vietoje. Istorija kol kas tyli, bet turi sarašus tų, kuriuos Didžioji Motina išvarė dėl sažinės defektų.
Pigūs Nova Vilnia duonos ir žaidimų miesto valdininkai sugaudė tremtinius, atėmė dokumentiniam filmui skirtus pinigus. Tris dienas ir naktis už Baltų Atlantidos dokumentinio filmo pinigus gėrė ir dainavo, po pirtis ir didelius rūmus siautėjo pigių valdininkų minia. Archeologai, kasinėję tų rūmų griuvesius, nerado nei vienos drabužių skiautės, padorios dainos įrašo, jokio tapybos pavyzdžio, smuiko ar kito klasikinio instrumento liekanų tik plaukų gabalai, „čerkų“ anspaudai ant akmenų, nepadorūs įrašai apie Didįjį Rikį, kulto tarno anekdotai ir finansų žynio verkšlenimų kopijos apie tai, kad nėra pinigų valdininkų algoms, kad jam reikia susimažinti, o toje vietoje, kur kalbama ką susimažinti – istorijos dulkių nutrinta vieta. Kanados mokslininkų nuomonė: finansų žyniui sumažino kažkokį nedidelį daiktelį, kurį jis nuo visų slėpė. Iš šimto apklaustųjų niekas negalėjo atsakyti, kokį daiktą sumažino finansų žyniui, nes visi labai juokėsi. Žinojo, bet garsiai nesakė.
Kai baigėsi pinigai, minia pigių valdininkų, nutarė pasidaryti pramogą. Buvo pakviesta ilgakojė duonos ir pramogų miesto vadovė,kuri nieko nepasakė ( kalbos įrašas saugomas Kanados mokslininkų vasarvietėje prie Ontario ežero) tik labai susiraukė, taip moteriškai įvertindama tris dienas ir tris naktis gėrusius vyrus.
Istorijos analogų konferencijoje Parmos vienuolyne, jau Kristaus laikais, negeriantis jau mėnesį istorikas, padarė sencacingą pranešimą: „ Ar galėjo ilgakojės Skitų – Sorošistės žvilgsnis nugalabyti Didįjį Rikį Kubilių, atimti protą iš finansų žynio Šemetos ir priversti šokti klumpakojį kulto tarną Vilkaitį?“. Užvirė srauni diskusija. Parmos vienuolynas griuvo nuo šūkaliojimų ir alkūnių daužymosi. Dar ilgai iš po Parmos vienuolyno griūvesių buvo gelbėjami istorikų analogai: kurie gelbėtojus pasitikdavo šūksniais: „Velnio boba“.
Valdininkams tai buvo ženklas – nugalabyti tremtinius.
Kaip ir dera Novo Vilnia mieste, trys tūkstančiai devintais metais prieš Lietuvos vardo paminėjimą, įvyko Skitų – Sorošistų konferencija, kurios dienotvarkėje, anot Kanados mokslininkų, buvo tik vienas klausimas.
Koks klausimas buvo nagrinėjamas Jūs sužinosite ,jeigu paremsite Baltų Atlantidą žinute.
Tapkite išrinktaisiais ir susipažinsite su konferencijos medžiaga siusdami pigią žinutę.
 
Komentarai (2)
suklydau
2 Sekmadienis, 01 Rugpjūtis 2010 12:56
Vardulis
www.sarmatas.lt
stūmėjų veikla
net ir pavadinimą pasirinko, kad lengviau supainioti:
Sarmatai
www.sarmatas.lt
Politikavimas yra esamos ekonominio išnaudojimo sistemos gynimas
1 Sekmadienis, 01 Rugpjūtis 2010 12:52
Vardulis
Gana čia kišti žmonėms politinį mėšlą.
www.sarmatai.lt grupės veikla matosi. Apkakojo savo propoganda „informacija“ visą lietuvišką internetą. Vadovaudamiesi rusiškos KOB mokymu bei Trechlebovo fantasmagorijomis nori susukti lietuviams smegenis, sukelti sumaištį, ir pasinuadodami tuo įlįsti į valdžią.
Atsargiai „sarmatams“ vadovauja pikti ir savanaudiški, bei neišsilavinę žmonės – pretenduojantys vadintis žyniais(!), mėtosi garsiais lozungais, nors žalio supratimo neturi nei apie žynystę, nei apie dorą ar darną, nei apie garbę. nei apie teisingumą. Siekia išsiaugštinti kitų sąskaita. Ko verta tokia jų „bendravimo-sutarimo“ formulė:
„pralaužti blokus, paspaudyti skaudamas vietas“!
Gana niekinti protėvių palikimą. Man sarmata dėl jų. Skaudu dėl to.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: